Vertinimas grindžiamas kokybės ir efektyvumo rezultatais, įtraukiant tokius aspektus kaip mirštamumo lygis, pakartotinė hospitalizacija, dienos chirurgija ir kiti svarbūs sveikatos priežiūros kokybės indikatoriai.
Tai jau ketvirti metai, kai RKL įsitvirtina aukščiausioje pozicijoje Lietuvoje – šis faktas liudija ne apie atsitiktinę sėkmę, o apie nuoseklią, gerai valdomą ir profesionaliai veikiančią sistemą.
„Mūsų strategija – ne imituoti kokybę, o ją realiai kurti“, – pabrėžia RKL direktorius Darius Steponkus.
Anot jo, tokį rezultatą lemia aiškiai apibrėžta kryptis ir visos komandos pastangos. Ypač reikšmingą indėlį į sėkmę atnešė puikiai išvystytos dienos chirurgijos, ortopedijos traumatologijos ir pulmonologijos alergologijos paslaugos, kurios išsiskiria ne tik paslaugų apimtimis, bet ir gydymo saugumu bei pacientų pasitenkinimu.
Apie nuoseklią sėkmę kalbamės su Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovu Dariumi Steponkumi – kokių vadovavimo principų jis laikosi, kad įstaiga jau ketvirtus metus iš eilės išlieka kokybės lyderių viršūnėje.
- Sakoma, jog svarbiausia – patekti į tinkamas gydytojų rankas. Pagal VLK duomenis, jūsų ligoninė pirmauja pagal išvengiamo mirštamumo rodiklius (mirštamumas mažo mirštamumo DRG). Kas lemia šį pranašumą?
- Pats esu gydytojas traumatologas, prieš trisdešimt metų pradėjęs dirbti būtent šioje ligoninėje. Čia nuo seno laikomasi aiškios taktikos – neuždelsti. Jei pacientui reikia operacijos, jis jos laukia ne dienomis. Netaupome tyrimų ar medikamentų, o naudojame juos tiek, kiek reikia.
Tokia praktika nėra savaime suprantama. Kolegos, atėję iš kitų gydymo įstaigų, nustemba, kad pas mus neskaičiuojama, pavyzdžiui, kiek kompiuterinės tomografijos tyrimų jau padaryta. Kitur pasitaiko ribojimų. Mūsų gydytojai neturi spėlioti, kas pacientui nutiko, jie gali pasikliauti diagnostika. Taip, tai gydymo įstaigai kainuoja daug lėšų, bet rezultatas – geras.
Svarbią reikšmę turi ir infrastruktūriniai sprendimai. Dienos chirurgija funkcionuoja atskirai nuo pagrindinių srautų, todėl infekcijų plitimo rizika gerokai mažesnė. Šiame centre operuojami pacientai, kuriems nereikia ilgalaikės stacionarinės priežiūros. Tose pačiose operacinėse neatliekame plačios apimties sudėtingų operacijų. Tai yra dar vienas svarbus kokybės faktorius.
- Jau ketvirtus metus iš eilės esate tarp vertinimo lyderių. Ar tai – inercijos rezultatas, ar nuosekliai siekiamas tikslas? Kaip vertinate pačią gydymo įstaigų „reitingavimo“ idėją?
- Tiesą sakant, būti tarp geriausių mums tapo įprasta praktika. Tai, kad ketvirtus metus pelnome šį statusą, kai kuriems atrodo kaip savaime suprantamas dalykas. Norėčiau pasiųsti žinutę Sveikatos apsaugos ministerijai ir Ligonių kasoms: skatinkite ne tik tuos, kurie vejasi, bet ir tuos, kurie jau pirmauja. Jei geriausieji būtų dar labiau paskatinti investicijomis, jie galėtų tapti sektinu pavyzdžiu visai sistemai.
Šie rezultatai pasiekiami ne vien dėl išskirtinių projektų, bet dėl kasdienio darbo kultūros. Neturime kažkokių paslaptingų receptų. Kiekvieną rytą pradedame nuo klausimo – ką galime daryti geriau? Analizuojame net ir pačius keisčiausius atvejus, ieškome sprendimų. Tai nėra atsitiktinumas, o kryptingas judėjimas tikslo link, t. y. visapusiškai kokybiškų paslaugų pacientams.
Konkurencija tarp gydymo įstaigų yra natūrali ir net būtina. Medicinos sektorius yra labai specifinis, bet vis dėlto verslas. Turime konkuruoti dėl finansavimo, pacientų, darbuotojų. Ir tai darome ne dėl reitingų, o dėl esminio tikslo – kuo kokybiškiau padėti kiekvienam pacientui. Žinoma, gerai veikia ne tik pagyros, puikūs reitingo pasiekimai, bet ir konstruktyvi kritika, kai matai, kur galėtum būti dar stipresnis.
- Dažnai gydymo įstaigų vadovai sako: geri rezultatai – visos komandos nuopelnas. Bet viskas visgi prasideda nuo organizacijos viršaus. Kaip Jūs pats į tai žiūrite?
- Be stiprios komandos, jokie rodikliai nieko nereiškia. Rezultatai neatsiranda be konkrečių ligoninėje dirbančių žmonių – gydytojų, slaugytojų, kitų sveikatos priežiūros specialistų, administracijos. Tai absoliučiai kiekvieno darbuotojo indėlis – nuo gydytojo iki pagalbinio personalo. Vadovo atsakomybė yra nubrėžti kryptį, užtikrinti sisteminį nuoseklumą, identifikuoti ir pašalinti kliūtis, kurios trukdo komandai dirbti gerai. Džiaugiuosi, kad mūsų ligoninėje tai pavyksta padaryti.
Geri ketinimai savaime puikių rezultatų nesukuria, būtinas tikslingas darbo organizavimas. Skiriame daug dėmesio įvairių procesų valdymui, komandiniam mokymuisi, situacijų simuliacijoms. Mūsų įstaigos kultūroje visada buvo gyva nuostata, kad dėl paciento reikia padaryti daugiau nei būtina. Ir personalas šią vertybę ne tik deklaruoja, bet ir nuoširdžiai kasdien įgyvendina.
- Ar darbuotojams svarbu dirbti aukščiausią kokybės kartelę iškėlusioje gydymo įstaigoje?
- Darbuotojai nuoširdžiai džiaugiasi įstaigos pasiekimais. Jie didžiuojasi, kad dirba būtent šioje įstaigoje, tokie pasiekimai yra stipri motyvacija.
Ministerijai paskelbus gydymo įstaigų vertinimą, sulaukiame daug gražių atsiliepimų ir iš pacientų. Jie patvirtina, kad gavo kokybišką paslaugą, o pelnytas „geriausios ligoninės“ vardas yra ne šiaip deklaracija. Tai suteikia pasididžiavimo jausmo visai mūsų komandai. Juolab, kad skelbiame ne subjektyvius savo sugalvotus duomenis. Rodiklių sistema, pagal kurią vertinamos ligoninės, seniai gludinama ministerijoje, Ligonių kasose, visoje sveikatos sektoriaus bendruomenėje, todėl neturime preteksto ja nepasitikėti.
- Esate ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas. Ar kolegos prašo pasidalinti gerosiomis vadovavimo praktikomis?
- Taip, ir darau tai su malonumu. Organizuoju posėdžius, dalijuosi patirtimi dalykiniuose pokalbiuose. Vieni vadovai į tai žiūri atsakingai ir noriai dalyvauja, kiti mažiau. Bet tikiu, kad gerosios praktikos turi plisti.
Gydymo įstaigų vadovams tenka būti ne tik strategais, bet ir racionaliais finansininkais. Turi surasti būdą, kaip suteikti visapusišką pagalbą pacientui ir pasiekti, kad ligoninė dirbtų pelningai. Tai tikrai ne visada paprasta užduotis.
Dienos chirurgijos centras veikia autonomiškai
Nors Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas D.Steponkus pabrėžia, kad „antraeilių sričių ligoninėje nėra“, vis dėlto kai kurie padaliniai ypač ryškiai prisideda prie įstaigos sėkmės nacionaliniu mastu. Remiantis VLK kasmet skelbiamais duomenimis, būtent Dienos chirurgijos centras, Ortopedijos traumatologijos ir Pulmonologijos alergologijos skyriai ženkliai prisideda prie ligoninės lyderystės pagal gydymo kokybės ir efektyvumo rodiklius.
Dienos chirurgijos centras – neatsitiktinai išskiriamas kaip viena sėkmės ašių. Tai autonomiškai veikiantis padalinys, turintis atskiras patalpas, valdymą, procesus ir net infrastruktūrą. Kaip pažymi ligoninės vadovas, toks modelis ne tik padeda valdyti pacientų srautus ir mažinti infekcijų plitimą, bet ir kuria aukštą kokybės standartą per atsakomybės pasidalijimą ir pasitikėjimą centro vadovais.
Dienos centro duris atveria vadovė gydytoja Svaja Kundrotienė, vadovaujanti padaliniui jau dešimtmetį – nuo jo įkūrimo. Dienos chirurgijos centras įsikūręs restauruotame istoriniame pirklio name Klaipėdos miesto centre, kuriame dera kultūrinis paveldas ir moderni sveikatos priežiūros praktika.
Vos įžengus į pastatą, į akis krinta šviesios, estetiškai įrengtos senovinės menės, kruopščiai restauruotos detalės, skoningai įrengtos gydytojų darbo ir pasitarimų erdvės mansardoje. „Pacientai dažnai sako, kad negali patikėti, jog pateko į valstybinę gydymo įstaigą“, – šypsosi registratorės. Aplinka, bendravimo kultūra ir personalo požiūris yra tai, kas neretai sumažina priešoperacinį stresą net be nuskausminamųjų.
Kaip pasakoja centro vadovė, prieš dešimt metų veiklą pradėjusi komanda turėjo vos penkis gydytojus. Šiandien centre dirba apie 70 darbuotojų – gydytojų, slaugytojų, administracijos ir pagalbinio personalo.
Dienos chirurgijos centre atliekamos oftalmologų, akušerių ginekologų, chirurgų, burnos, veido ir žandikaulių chirurgų, urologų, ortopedų traumatologų operacijos, o taip pat teikiamos ambulatorinės specialistų konsultacijos.
Kasmet centre atliekama apie 5 000 operacijų, suteikiama daugiau kaip 38 000 konsultacijų. Tai rodo, kad šios paslaugos yra reikalingos. Pacientai atvyksta ne tik iš Klaipėdos regiono, bet ir iš kitų Lietuvos miestų, ir net užsienio.
Pasak Dienos centro vadovės gydytojos Svajos Kundrotienės, svarbu ne tik veiklos apimtys, bet ir nuolatinis atsinaujinimas: „Stengiamės kasmet pasiūlyti ką nors naujo. Investuojame į įrangą, siunčiame specialistus į kvalifikacijos tobulinimo kursus, o tai duoda rezultatų tiek pacientų pasitikėjimo, tiek nacionalinių vertinimų prasme.“
Neretai į centrą pasisemti patirties užsuka ir kolegos iš kitų gydymo įstaigų.
Centro vadovė įsitikinusi, kad gydymo kokybė gimsta ne tik iš naujausios aparatūros ir technologijų: „Didelę įtaką turi ir pasitikėjimo atmosfera, bendravimo kultūra, jautrumas pacientui, kai kiekvienas darbuotojas supranta, kad atėjo padėti žmogui.“
Išmanusis sandėlis jau tapo kasdienybe
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centras ne tik veikia autonomiškai, bet ir yra vienas technologiškai pažangiausių Lietuvoje. Moderni įranga, išmanūs procesai ir atsakingas požiūris į pacientų saugumą leidžia centrui užtikrinti aukščiausio lygio paslaugas.
Kaip pasakoja vyriausioji slaugytoja Lina Gedrimė, įstaigoje dirba ypač aukštos kvalifikacijos slaugytojai, o nuolatiniai mokymai, situacijų imitacijos ir pacientų apklausos yra neatsiejama kasdienybės dalis.
„Grįžtamasis ryšys iš pacientų yra itin svarbus – siekiame jį gauti iš kiekvieno paciento. Įstaiga siunčia SMS žinutę su prašymu įvertinti gautas paslaugas. Dienos chirurgijos skyriuje šį procesą dar papildome skambučiu: kitą dieną po operacijos pacientui paskambina slaugytoja. Pokalbio metu pasiteiraujama apie paciento savijautą, ar iškilo klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti“, – sako vyriausioji slaugytoja Lina Gedrimė.
„Slaugytojos, vadovaudamosi savo kompetencijų ribomis, suteikia reikiamą informaciją, o esant poreikiui – susisiekia su operavusiu gydytoju“, – sako L.Gedrimė.
Svarbu pacientų informuotumas, todėl, remiantis apklausų rezultatais, rengiami informacinius lankstinukus. Juose pateikiami atsakymai į dažniausiai pacientams kylančius klausimus apie pooperacinį periodą, galimas komplikacijas ir gijimo eigą. Be to, kuriami specialūs vaizdo įrašai, kurie padeda pacientui geriau pasiruošti procedūrai, suprasti jos eigą ir žinoti, ko tikėtis po jos.
Operacinėje veikia išmanusis sterilių medicininių priemonių sandėlis
Centre veikia išmanus medicinos priemonių sandėlis, kurio pagrindinis privalumas – visiškai centralizuota tiekimo sistema. Slaugytojoms nebereikia rūpintis priemonių užsakymais – visa tai atliekama automatiškai. Sandėlio patalpa įrengta taip, kad kiekvienai operacijai reikalingos priemonės yra iš anksto paruoštos ir supakuotos į vieną paketą. Prieš operaciją slaugytojai tiesiog paima reikiamą rinkinį, o sistema automatiškai nuskenuoja ir užfiksuoja paimtas priemones – tai įvyksta išeinant iš sandėlio, be jokio papildomo žymėjimo ranka. Kai priemonių atsargos mažėja, sistema siunčia signalą į centrinį ligoninės padalinį, kuris užtikrina sklandų ir savalaikį papildymą.
„Tai ne tik patogu, bet ir saugiau, efektyviau. Slaugytojos gali visą dėmesį skirti pacientui, o ne sandėlio administravimui“, – pasakoja L.Gedrimė.
Įranga su dirbtiniu intelektu: užkertamas kelias bakterijoms
Dienos chirurgijos centre atliekamų endoskopinių procedūrų išskirtinumas – kolonoskopas su dirbtiniu intelektu, leidžiantis gydytojams dar tiksliau atpažinti gleivinės pakitimus, potencialiai pavojingus darinius bei padidinti ankstyvos diagnostikos tikslumą. Tai – vienintelis tokio tipo aparatas Vakarų Lietuvoje.
Procedūros atliekamos su nejautra, todėl pacientai nejaučia skausmo ar diskomforto. Jei apžiūros metu aptinkama patologija, iškart paimama biopsija arba pašalinami polipai, kurie gali kelti supiktybėjimo riziką.
Pacientų saugumą ir aukščiausius infekcijų kontrolės standartus užtikrina ir kita išmani įranga – moderni kolonoskopų laikymo spinta. Kaip pasakoja bendrosios praktikos slaugytoja Gintarė Jonušė, ši sistema automatiškai stebi įrangos švaros būklę:
„Jei kolonoskopas per ilgai nenaudojamas ir gali kilti bakterijų atsiradimo rizika, spintoje užsidega raudonas įspėjimas. Tai ženklas, kad prietaisą reikia perplauti.“
Slaugytojos teigimu, ši technologija ne tik palengvina slaugytojų darbą, bet ir leidžia užtikrinti maksimalų saugumą.
Tokios inovacijos leidžia centrui užtikrinti ne tik aukštą diagnostinį tikslumą, bet ir pavyzdinę infekcijų kontrolę, kas ypač svarbu šiuolaikinėje chirurgijoje.
Darbo apimtys stipriai auga
Centre dirbantis gydytojas chirurgas Žilvinas Pavilionis sako, kad Dienos chirurgijos centrą pasirinko ne tik dėl modernios įrangos, bet ir komandos bei darbinės aplinkos: „Mūsų kolektyvas jaunas, pažangus, motyvuotas. Daug kolegų atvyksta iš kitų miestų, nes čia gali dirbti su modernia įranga, tobulėti, būti girdimi. Džiaugiuosi, kad administracija reaguoja į mūsų poreikius, plečia operacines, diegia naujas paslaugas.“
Gydytojas juokauja, kad operacijų apimtys sparčiai auga: „Operacinėse dar telpame, bet netrukus gali tekti stumdytis alkūnėmis.“
Ž.Pavilionio teigimu, lazeriu atliekamos operacijos įprastai siejamos su privačiu sektoriumi, todėl daugumai neįprasta, kad jos atliekamos valstybinėje ligoninėje. Be to, šiame centre tokios operacijos atliekamos be priemokų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą