Rinkimų karštinė: kas padeda apsispręsti, už ką balsuoti?

Vytautas ČEPAS, psichologas

Nuo 1990 metų nesu praleidęs nė vieno balsavimo, taip pat ir mano žmona. Dažniausiai balsuojame diena ar dvi anksčiau, nes vis pasitaiko, kad tuo metu gyvename kaime.

Kandidatų debatų pasiklausau, bet ne tam, kad išgirsčiau kokių nors pritrenkiančių dalykų. 

Man įdomu, kaip žmonės reaguoja, kaip moka diskutuoti, kaip vienas kitą skandina, kaip patys save už plaukų traukia iš pelkės. Debatai yra savotiškas šou. 

Kur kas įdomiau nei per televiziją dainuojanti kaukė. Kad koks nors dainininkas laimės kokį nors konkursą, nuo to mūsų gyvenimas nepasikeis. Debatuose pamatai, kas per artimiausius ketverius metus gali lemti mūsų gyvenimą.

Kaime niekas lankstinukų neneša. Manau, jiems be reikalo leidžiami pinigai, nes niekas jų neskaito. Per 30 metų buvo galima sugalvoti kitokių reklamavimosi formų. 

Prie mano vartų yra skelbimų lenta, kurioje partijos klijuoja plakatėlius. Žiūriu, kažkas nuplėšia vienus ir užklijuoja savo - vyksta pogrindinė kova. Bet kas plėšia, nenustačiau. Ko gero, žmonės galvoja, kad aš juos plėšiu. Tai tikrai ne mano darbas.

Domiuosi ne tik rinkimais Lietuvoje. Seku informaciją, įdomu, ar Amerikoje laimės Donaldas Trumpas, ar ta gražuolė dama. Amerikonų rinkimų kultūra, ko gero, žemesnė nei mūsų. Ten jie vienas kitą ir idiotais, ir vagimis išvadina. Jis sako, kad Kamala Harris žvengia kaip kumelė, o ji atsikerta, kad Trumpas nusenęs idiotas. Tokie dalykai rodo, kad pasaulis labai degraduoja.

Nijolė KEPENIENĖ, rašytoja

Esu ištikima savo partijai, ji mane labiausiai domina, bet pagalvoju ir apie kitas.

Dėl lankstinukų nežinau, labai abejoju, mane jie mažiausiai domina, bet debatai, manau, tikrai padeda žmonėms apsispręsti - sužinai, kaip tas žmogus mąsto. Straipsnis spaudoje irgi gali padėti.

Mūsų valstybė tikrai demokratiška. Man nepatinka tokios kalbos: ai, vis tiek nieko nebus, nes jie tokie ir anokie, bala žino iš kur atsiradę, tarsi ne mes Seimo narius rinktume. Matyt, yra likęs toks sovietinis mąstymas.

Pas mus švietime tiek daug tų pertvarkų, kad mes jau nebespėjame vykdyti - tos programos keičiasi ir keičiasi. Kažką pradedi daryti, ir vėl keičiasi. 

Norėtųsi nuoseklumo. Labiausiai norėtųsi, kad nauja valdžia domėtųsi žmonių reikalais. Nors man atrodo, kad visai neblogai ta mūsų valdžia tvarkosi. Žurnalistai rūpinasi, kad niekas neliktų nežinioje.

Domiuosi ir rinkimais Amerikoje. Mes visi esame gerokai susiję. Žiūriu ir savo mylimiausią laidą „Svarbi valanda“. Įdomu ir kas vyksta pasaulyje.

Antanas STANEVIČIUS, „Eglės“ leidyklos vadovas, užkluptas Vienoje

Dabar mus užklupo tokie sudėtingi laikai, kad labai blaškytis būtų neatsargu, net pavojinga. Jeigu ir nesi patenkintas savo pasirinkimu, reikia lyginti su kitais. 

Staigių judesių nesiruošiu daryti - lieku prie to paties kandidato ir partijos, kuri turi trūkumų, kaip ir kiekvienas žmogus ar organizacija, bet yra prognozuojama.

Atėjo metas, kai neturi reikšmės - kairė ar dešinė, svarbu, ar žmogus turi sveiko proto, elementaraus padorumo. 

Kas dabar pasakys, kuo skiriasi kraštutinė kairė nuo kraštutinės dešinės? Ši painiava ryški ir Austrijoje, tokioje senoje ir kultūringoje Europos valstybėje. 

Sostinėje Vienoje tris vakarus iš eilės mačiau tris didžiules demonstracijas: „Nazis raus!“, Austrijos patriotų ir „Laisvę Palestinai“.

Jeigu kuris nors kandidatas nenaudotų plakatų, lankstinukų, žurnalų, laikraščių reklamai, jam gali liūdnai baigtis. Visame pasaulyje tai yra patikrintas dalykas ir visi reklamuojasi.

Mane juokina kai kurių kandidatų nerimtų pažadų dalijimas, kai matyti, kad jis nesusigaudo, apie ką kalba. Kaip matome, konkursas į Seimą labai didelis. Paradoksas - į tą instituciją, kurios reitingas yra žemiausias, konkursas yra didžiausias.

Naivu būtų manyti, kad visi kandidatai nori ką nors gera padaryti savo valstybei, tautai. Yra ir tokių, kurie pageidauja gerai įsitaisyti, gauti gerą atlyginimą, socialinę apsaugą. 

Gali būti ir abu šiuos interesus turinčiųjų, tai žmogiška. Mane, kaip pilietį, jaudina balansas, kokių kandidatų yra daugiau ir kokie bus išrinkti.

Negali nesidomėti rinkimais Amerikoje. Padėtis visiškai tragiška. Man teko būti Amerikoje 4 kartus po vieną mėnesį, ten gyvena mano giminaičiai. 

Labiausiai nustebino priėjimas iki tokio lygio, kad jau neberandama tinkamo, solidaus kandidato į prezidentus! 

Tokia galinga valstybė, NATO lyderė gali būti valdoma paperkamo sukčiaus. Tada bus blogai ir mums, ir visam pasauliui. Nors yra daug manančiųjų, kad jeigu išrinktų Kamalą Harris, būtų labai blogai.

Būdamas Vienoje restorane pavarčiau „The New York Times“. Ten buvo toks straipsnis su iškalbingu pavadinimu: „D. Trumpas niekada nebuvo milijardierius, jis tik vaidino milijardierių per televiziją“.

Toma LIUTIKĖ, Klaipėdos jaunimo teatro rinkodaros vadovė

Mano pažiūroms Lietuvoje atitinka gal kokios trys partijos. Aš laviruoju tarp jų. 

Jeigu tais metais balsuoju už vieną partiją, o laimi kita, bet mano pažiūroms atstovaujanti partija, vis tiek džiaugiuosi.

Prieš rinkimus užmetu akį ir į debatus, ir į tai, ką randu pašto dėžutėje. 

Kadangi esu komunikacijos ir rinkodaros specialistė, man įdomu iš profesinės pusės, kaip atrodo tie lankstinukai, ar jie kokybiški. 

Pas mus Gargžduose yra vienas labai ryškus veikėjas, tai jo lankstinukuose būna tiesiog anekdotai. O politinių straipsnių nelabai skaitau, nes dirbu kultūros srityje.

Per rinkimų kampaniją mane erzina staiga iškilusios partijos, kurios renkasi tokias priemones kaip skandalai, ėjimas į didelį kraštutinumą, humorą, dėl kurio gėda. Žmonės visu tuo dalijasi kaip juokeliais, bet vis tiek tai kelia kandidatų populiarumą.

Iš naujos valdžios tikiuosi susitelkimo svarbiais klausimais ir bendro darbo, kad mes visi būtume saugūs.

Laimonas ŠAPKAUSKAS, Klaipėdos krepšinio mokyklos direktorius

Analizuoju, už ką balsuoti. Lankstinukai man visiškai nedaro įtakos, o apsispręsti padeda visas kompleksas priemonių: labiausiai vertinu nuveiktus darbus, o per debatus pasižiūriu, kaip žmogus moka kalbėti.

Rinkimų kampanijos metu nepatinka politikų kultūra, didelis brukamos įvairiais kanalais informacijos kiekis, raginantis balsuoti už juos. 

Man labiau patiktų, kad būtų viena svetainė, kurioje būtų paskelbta kiekvienos partijos informacija. Visi žinotų, kur ją rasti, ir nereikėtų tiek daug pinigų išleisti. 

Vis tiek tai nepasako, kaip jie dirbs, tik sužinai, kurie daugiau investuoja ir susiorganizuoja geresnę rinkiminę kampaniją.

Pats būdamas švietimietis, matau, ką reikia tobulinti švietimo srityje. Suprantu, kad reikia žiūrėti ir visas kitas sritis, kad požiūris turi būti kompleksinis ir pagal galimybes.

O tai, kas šiuo metu vyksta Amerikoje, yra susiję ir su mūsų vidaus politika, mūsų šalies ir Europos saugumu.