Skeletai Majausko spintoje: socialiniuose tinkluose rodo esantis šeimos žmogus, nors praeityje – ir seksualinis skandalas, ir po jo žlugusi šeima

M. Majausko praeityje šešėlį meta 2018-aisiais pasirodę kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo. Įsibėgėjus smurto, prievartos ir seksualinio priekabiavimo problemą prieš moterį kelti į viešumą skatinančiam judėjimui „MeToo“, į laidą „Info diena“ atėjusi mergina prabilo apie prieš penkerius metus nutikusią istoriją.

Anot merginos, tada M. Majauskas buvo savotiškas politika besidominčių jaunuolių mentorius, o pokalbiai su moksleiviais persikeldavo ir į barus.

Tapatybės atskleisti nenorėjusi mergina teigė, kad tų pokalbių metu vyras skirdavo ypatingą dėmesį jam patikusioms panelėms, o kartą iš kavinės ir ją parsivedė į savo namus, kur „bandė temptis į lovą“, nors pats buvo vedęs. Tiesa, kaip sakė pati mergina, ji tuo metu buvo pilnametė.

Pats M. Majauskas tokius kaltinimus neigė, tačiau kilęs skandalas jam turėjo pasekmių – prieš tai rinkimų plakatuose pozavęs su pirmąja šeima, vėliau Seimo narys liko vienas, o galiausiai ėmė kurti antrąją šeimą su prezidento patarėja Lina Svidinskaite.

Dabar, įsibėgėjant rinkimų kampanijai, socialiniuose tinkluose galima pamatyti vis daugiau nuotraukų, kuriose leisdamas laiką kartu su savo vaikais kandidatas formuoja idiliškos šeimos įvaizdį. Ekspertų manymu, tokiu būdu gali būti siekiama ne tik pelnyti rinkėjų simpatijas, bet ir užglaistyti praeityje kilusį skandalą.

Įdomi detalė – akyliau sekantys politiką galbūt prisimins, kad tai – ne pirmas kartas, kai M. Majauskas savo šeimą pateikia kaip privalumą. Dar 2015–2016 m. politikas rinkimų kampanijų metu žvelgdavo nuo plakatų pirmosios šeimos apsuptyje.

Būtent rinkimų kampanija yra tas metas, kai politikai rinkėjams žada pokyčius, stengiasi įrodyti esantys geresni už kitus ar aktyviai demonstruoja savo šeimą. Pastarasis kampanijos žingsnis, anot politinės komunikacijos eksperto Mindaugo Lapinsko, yra tai, ką rinkėjai ir nori matyti.

„Socialiniuose tinkluose ar naujienų portalų puslapiuose mes esame įpratę matyti politikų asociacijas su gražiais, pozityviais veiksmais, ne paslaptis, kad vaikų ir gražių, idiliškų santykių demonstravimas pasiteisina.

Rinkėjai nori kažkokio idealizmo, ir tada kandidatai daro atitinkamus veiksmus, o rinkimų dieną, kai prieš tave bus biuletenis, galbūt kažkur iš pasąmonės iškils asociacija ir prie to kandidato padėsi varnelę“, – svarstė M. Lapinskas.

Tačiau politologas Vytautas Dumbliauskas sako, kad nors šeimos įvaizdis ir yra gan palankus, ši tradicija Lietuvoje dar tik formuosis.

„Pas mus nėra labai gilios tradicijos. Amerikoje labiau šeima figūruoja, esu skaitęs atliktus tyrimus, kad prezidentas būtinai turi turėti šunį. Mūsų demokratija ne tokia ir sena, o Dalia Grybauskaitė yra puikiausias pavyzdys, kad galima šeimos ir nerodyti“, – sakė politologas.

Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Anot komunikacijos agentūros „Berta&“ komunikacijos strategės Aurelijos Astrauskės, M. Majauskas jau dabar aktyviai dirba, kad „išsiskalbtų marškinius“, o spręsti, ar tai etiška vaikų atžvilgiu, belieka rinkėjui.

„Manau, kad M. Majausko šeimos įtraukimas į komunikaciją yra sąmoningas veiksmas, būtent siekiant kaip galima labiau sumenkinti buvusio seksualinio skandalo padarinius“, – svarstė komunikacijos ekspertė.

Ar visuomenė linkusi pamiršti?

Nors moterų lygiateisiškumo idėją palaikantys judėjimai, tokie kaip „MeToo“, nėra ignoruojami ir Lietuvoje, panašu, jog visuomenės atmintyje pavieniai seksualinio priekabiavimo atvejai ilgam neužfiksuojami. Anot M. Lapinsko, rinkėjai gyvena savo gyvenimą, ir kol tokie dalykai nėra susiję su artimu draugu, broliu, anūku ar vyru, galima sakyti, kad žmonės juos pamiršta.

„Šia prasme Lietuvoje yra gana ryškus skirtumas, gal dėl mūsų kultūros, gal dėl žiniasklaidos etikos standartų, pavyzdžiui, nuo JAV. Ypač kai yra po kaulelį išnarstomos kandidatų 20-ies ar 30-ies metų istorijos, ir atsiranda įvairiausių vyrų, moterų, padarytų nuodėmių, o tada prasideda dideli debatai.

Atrodo, kad Lietuvoje žmonės į tai žiūri kiek tolerantiškiau. Na, tą sekundę pasižiūrėjo į nuotrauką ir sako, kad viskas gerai, o tai, kas ten kažkada buvo, greičiausiai bus užsibaigę, nes niekas apie tai nekalba“, – apie kultūrinius skirtumus kalbėjo politinės komunikacijos ekspertas.

M. Lapinskas akcentuoja, kad ir politinėje plotmėje nematyti, jog būtų keliamas moterų lygiateisiškumo klausimas. Todėl, jei seksualinio priekabiavimo atvejai netaps atitinkamu politiniu veiksmu ar pasekmėmis, apibrėžiančiomis, kaip galima elgtis ir kokias vertybes reikia rodyti, rezultatų gali tekti laukti dar ilgai.

Tiesa, šioje situacijoje iškyla ir dvigubos lytinės moralės problema. Anot V. Dumbliausko, šis sociologijoje egzistuojantis reiškinys lemia tai, kad vienoks elgesys visuomenės yra toleruojamas vyrams, o kitoks – moterims. Tad gali būti, jog seksualinio priekabiavimo skandalas M. Majauskui siekiant Vilniaus miesto mero posto didelės įtakos nedarys.

„Aš manyčiau, kad mūsų visuomenė atlaidžiau žiūri į tokį vyro elgesį. Jei moteris būtų priekabiavusi prie jaunesnio vaikino, tai būtų didesnis skandalas. Dalis visuomenės, aišku, pasmerkė, ypač galbūt merginos, moteriška lytis, bet vyrai, manau, pernelyg didelio dėmesio į tai nekreips“, – svarstė politologas.

Netrukus po laidoje „Infodiena“ pasirodžiusios merginos pasakojimo pasigirdo ir M. Majausko bei buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko istorijų sugretinimai. Tačiau V. Dumbliauskas brėžia ribą ir sako, kad tarp šių situacijų lygybės ženklo dėti negalima.

„K. Pūkas išnaudojo savo kaip Seimo nario poziciją. Jis formaliai būdamas darbdaviu priekabiavo prie padėjėjų, tai čia jau yra rimtas nusikaltimas. M. Majauskas nebuvo tos mergaitės viršininkas. Jei neformalioje aplinkoje žmonės diskutuoja ir po tų diskusijų atsiranda kažkokie santykiai, tai čia yra visai kas kita. Čia yra elgesio taisyklių reikalas, kuris priklauso nuo mūsų moralinio supratimo“, – teigė V. Dumbliauskas.

Rinkėjai M. Majauską gali rinktis dėl konkrečios priežasties

Į Vilniaus miesto merus kandidatuojantis M. Majauskas dėl tam tikrų priežasčių turi ir pranašumą. Anot A. Astrauskės, išėjimas iš valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) „dėl savo principų“ buvo jo komunikacinis laimėjimas.

„Tautiečiai mėgsta „kovojančius prieš sistemą“. O kai politikas dar „jaunas ir žavingas“ šeimos vyras, tam tikrai rinkėjų daliai tai tikrai surezonuos“, – svarstė komunikacijos strategė.

Politologas V. Dumbliauskas pritaria, kad už seksualinio priekabiavimo skandalą didesnis akcentas šiuo atveju yra išmetimas iš partijos, todėl rinkėjams gali suveikti gailesčio faktorius.

„Manyčiau, kad didžiausia M. Majausko korta yra tai, kad jis per žiauriai nubaustas ir partija jį išmetė. Jis buvo tikrai geras biudžeto pirmininkas ir tą lengvatą pratęsė ne vienas, balsavo ir Seimas“, – kalbėjo politologas.

Svarstoma, kad ir Baltijos tyrimų atliktą apklausą M. Majauskas užsakė nujausdamas, jog yra vertinamas palankiai. Pastarosios apklausos rezultatai parodė, jog kandidatas galėtų patekti į antrą turą, o ten – nugalėti netgi Artūrą Zuoką ar Valdą Benkunską.

„Jeigu jis jautė, kad gali būti gerai vertinamas, tai savotiškai laimėjo. Tai čia, manau, yra labai gražiai pasirinkta rinkimų technologija. Jis tais tyrimais rodo, kad aš esu populiarus, balsuokite už mane.

Nėra gerai, kad tai suformuoja išankstinę rinkėjų nuomonę, bet demokratija nebus demokratija, jeigu neleisime kandidatams užsakyti apklausų ir jų skelbti“, – teigė V. Dumbliauskas.