10 kambarinių augalų, kuriems augti namuose puikiai tinka dirbtinis apšvietimas

Pasak augalų konsultantės Britt Parrish, dirbtinė šviesa žiemą augalus neretai veikia taip pat gerai, kaip ir pro langus patenkanti saulė.

Marthos Stewart tinklalapyje teigiama, kad normaliam augimui augalams reikalingi raudonas, tolimasis raudonas ir mėlynas spektrai, o geriausia – pilnas spektras, maksimaliai artimas saulės šviesai. 

Taip pat svarbu atsižvelgti į intensyvumą, atstumą iki lempos ir apšvietimo trukmę, orientuojantis į gamtines sąlygas, kuriomis augalas auga natūralioje aplinkoje.

Tarp augalų, kurie gerai jaučiasi po fitolempomis, specialistai išskiria šiuos:

Potchos ir filodendrai – jie kilę iš tropinių miškų ir teikia pirmenybę vidutinei išsklaidytai šviesai.

Kalatėjos ir marantos taip pat mėgsta stabilų, ne per ryškų apšvietimą ir blogai reaguoja į jo perteklių.

Zamiokulkas ir sansevjera laikomi vienais ištvermingiausių – jiems pakanka silpnos arba vidutinės šviesos kelias valandas per parą.

Monstera geriau vystosi esant ryškiam, bet netiesioginiam apšvietimui, kuris skatina didelių lapų augimą.

Vaškuolė po fitolempomis dažnai žydi aktyviau nei prie lango.

Anturis gerai reaguoja į stabilų ryškų išsklaidytą apšvietimą išlaikant tinkamą atstumą.

Singonis po dirbtiniu apšvietimu užaugina didesnius ir sodresnius lapus.

Vienintelė išimtis sąraše yra kalvorė – šiems sukulentams reikalinga labai ryški, intensyvi šviesa 10–14 valandų per parą, kitaip jie ištįsta ir praranda spalvą.

Ekspertai pažymi: patys augalai parodys, ar jiems tinka apšvietimas. Blyškūs lapai, ištįsę ūgliai ir sulėtėjęs augimas – tai signalai, kad sąlygas reikia koreguoti. Tinkamai sureguliavus fitolempas, galima palaikyti kambarinių augalų sveikatą ir dekoratyvumą ištisus metus, net ir visiškai nesant saulės.

Šaltinis: unian.net