Gegužės darbai sode ir darže: ką būtina nuveikti, kad derlius būtų gausus?
Kaip be nuostolių persodinti daigus į lysves?
Gegužė – tinkamiausias metas sodinti baklažanus, pomidorus, paprikas, kopūstus ir pupeles.
Kad augalai nepatirtų „šoko terapijos“ persikeldami iš šilto kambario į vėsią dirvą, likus savaitei iki sodinimo juos būtina pradėti grūdinti: mažinti laistymą ir naktimis išnešti į balkoną ar lauką.
Sodinti rekomenduojama tik tada, kai nakties temperatūra stabiliai laikosi virš +7 °C.
Jei oras dar neįšilo iki +16–18 °C arba sinoptikai prognozuoja naktines šalnas, jaunas sėjas būtinai uždenkite agropluoštu.
Ką ir kada sėti: nuo morkų iki vėlyvųjų cukinijų
Darbas darže gegužę primena konvejerį:
Pirmiausia sėjamos vėsumos nebijančios kultūros: morkos, burokėliai, svogūnai, česnakai, ridikėliai, salotos ir žirniai.
Svarbi paslaptis apie žirnius: atramas jiems pastatykite dar prieš sėdami sėklas, kad vėliau nepažeistumėte šaknų.
Kad ant stalo visada būtų žalumynų, salotas sėkite mažomis porcijomis kas 3–4 savaites.
Kai žemė galutinai įšyla (artėjant mėnesio pabaigai), ateina eilė šilumamėgiams agurkams, cukinijoms, kukurūzams ir moliūgams.
Gegužė yra paskutinė galimybė pasodinti bulves.
Nepamirškite pasėti gūžinių ir lapinių (kale) kopūstų žiemai – po pirmųjų šalnų jie bus tik skanesni, nes juose esantis krakmolas virs cukrumi.
Kova su piktžolėmis ir vešlaus žydėjimo paslaptys
Be sodinimo, daug laiko atima piktžolių ravėjimas. Pirmąjį piktžolių šalinimą naudinga suderinti su apkaupimu – tai sustiprina šaknis ir apsaugo jas nuo naktinio šalčio.
Taip pat keletą kartų per mėnesį reikia purenti žemę, kad ji „kvėpuotų“. Tai ypač svarbu braškėms, tačiau elkitės atsargiai, kad nepažeistumėte jų ūsų.
Daugiamečių gėlių (astrų, floksų, nepečių) formavimas: jei jaunus ūglius nupjausite trečdaliu, augalas pradės aktyviai augti į šonus.
Tai padės suformuoti tankų, tvirtą krūmą, kuris vasarą „nesugrius“ po žiedų svoriu.
Vaismedžių gydymas ir uogakrūmių dauginimas
Gegužę sodą būtina saugoti nuo ligų: rauplių, rūdžių, miltligės ir vaisių puvinio. Medžiai purškiami sausu oru žydėjimo metu arba iškart jam pasibaigus.
Taip pat svarbu atnaujinti kamienų balinimą kalkių ir mėšlo (arba klijų) mišiniu – tai apsaugos žievę nuo kenkėjų ir agresyvios pavasario saulės.
Patarimas sodininkams: jei norite padauginti serbentų, agrastų ar aviečių, pasinaudokite atžalų auginimo metodu. Ilgą šaką prispauskite prie žemės, įtvirtinkite duobelėje ir užberkite žemėmis. Iki kitų metų ji išleis šaknis ir taps savarankišku krūmu.
Vynuogių, rožių ir naujų gėlių sodinimas
Atėjus pastoviai šilumai, laikas vynuogėms ir rožėms:
Vynuogėms paruošiama gili duobė (80 cm) su drenažu iš akmenų dugne, pridedama humuso bei pelenų, o pasodinus žemė mulčiuojama.
Rožės sodinamos į 50 cm gylio duobę su kompostu, kai dirva įšyla iki 15 °C. Geriausia rinktis vietas, kur saulė pasiekia augalus tik ryte ir vakare.
Gėlynuose tuo pačiu metu sodinami gvazdikai (tagetes) ir jurginai, o vėliau – lelijos, kalijos bei petunijų ar chrizantemų daigai.
Laistymas ir tręšimas
Kadangi gegužę saulė tampa aktyvesnė, drėgmė išgaruoja greičiau. Pagrindinė laistymo taisyklė: geriau laistyti retai, bet labai gausiai. Tai skatina šaknis augti giliau į žemę, o tai išgelbės augalus vasaros sausros metu.
Daržovėms naudokite universalias trąšas, o vazoninėms gėlėms tikras „supermaistas“ bus skystas jūros dumblių ekstraktas (5–10 ml litrui vandens) kartą per savaitę.
Skirkite sodui bent 30 minučių kasdien ir jis būtinai atsilygins gausiu derliumi.
Šaltinis: TSN.ua
Rašyti komentarą