Kaip teigia patyrę daržininkai, žalių laiškų kiekis tiesiogiai proporcingas būsimos svogūno galvutės lukštų skaičiui. Jei dabar nesuteiksite augalui energijos stipriai žalumai formuoti, didelė galvutė tiesiog neturės iš ko susidaryti. Be augimo skatinimo, balandžio mėnesio procedūros skirtos stiprinti imunitetą prieš pavasarines šalnas ir užsitęsusius lietus, kurie dažnai sukelia puvinį.
Pirmasis tręšimo etapas sultingiems laiškams
Pačioje vegetacijos pradžioje, kai žemė dar persisunkusi pavasario vėsumos, svogūnams labiausiai reikia azoto. Vienintelė trąša, pilnavertiškai veikianti šaltoje dirvoje (nuo +2°C iki +5°C temperatūroje), yra amonio selitra. Ją galima barstyti net ant tirpstančio sniego, nes šaknys ją pasisavina akimirksniu.
Jei nusprendėte naudoti karbamidą arba organiką (pavyzdžiui, vištų mėšlą ar karvės mėšlą), atminkite, kad šios priemonės bus naudingos tik dirvai įšilus iki +12°C. Šaltoje žemėje bakterijos, perdirbančios šias medžiagas, yra neaktyvios, todėl svogūnai badaus, nepaisant įterptų trąšų.
Balandžio viduryje, kai saulė tampa aktyvesnė, prie azoto rekomenduojama pridėti kalio sulfato. Tai idealus komponentas, neturintis chloro, bet gausus sieros. Būtent siera padeda augalui įsisavinti azotą ir yra atsakinga už būdingą aštrų svogūno skonį. Selitros ir kalio sulfato derinys lygiomis dalimis (po 10–15 g kibirui vandens) ne tik maitina, bet ir dezinfekuoja žemę, saugodamas šaknis nuo iššalimo bei ligų.
Antrasis tręšimo etapas šaknų stiprinimui ir žalumos ryškumui
Praėjus 2–3 savaitėms po pirmojo tręšimo, ateina laikas antrajam etapui, kurio tikslas – išvystyti galingas šaknis, galinčias išlaikyti didelę antžeminę dalį. Geriausias pasirinkimas balandžio pabaigai yra nitroamofoska, suteikianti azoto, fosforo ir kalio pagrindą. Tačiau tikroji profesionalų paslaptis yra jos derinimas su magnio sulfatu. Magnis yra chlorofilo branduolys, todėl jis padaro laiškus tamsiai žalius, tvirtus ir sultingus.
Norint paruošti tokį tirpalą, pirmiausia šiltame vandenyje ištirpinamas valgomasis šaukštas nitroamofoskos (ji tirpsta lėtai), o tada pridedamas desertinis šaukštelis magnio sulfato. Šis kokteilis idealiai papildo vienas kitą: fosforas atsakingas už šaknų sistemą, o magnio sudėtyje esanti siera padeda išgauti maksimalią naudą iš azoto. Toks tręšimas padaro svogūnus neįtikėtinai atsparius staigiems nakties temperatūrų svyravimams, būdingiems pavasario viduriui.
Kaip maitinti ir laistyti svogūnus
Kad visos maistinės medžiagos pasiektų tikslą, prieš tręšimą dirvą būtina supurenti, kad patektų deguonies, ir palaistyti šiltu vandeniu. Griežtai nerekomenduojama naudoti šalto vandens tiesiai iš gręžinio. Maistinį tirpalą reikia pilti tiksliai po šaknimis, saugant švelnius jaunus laiškus nuo nudegimų.
Kaip suprasti, kad tręšimas davė naudos
Suprasti, kad jūsų darbas atnešė rezultatų, labai paprasta. Teisingai pamaitintas svogūnas balandžio pabaigoje atrodo kaip tikras „karys“ – jis auga vertikaliai, o jo laiškai yra sodrios, tamsiai žalios spalvos. Pagrindinis sėkmės rodiklis – nuolatinis naujų, šviesiai žalių ir aštrių laiškų pasirodymas iš krūmo centro kas 7–10 dienų. Jei lapija švari, be pašalinių dėmių, tai reiškia, kad augalo imunitetas aukštas ir jis pasiruošęs suformuoti didelę, sveiką galvutę, kuri be problemų išsilaikys iki pat pavasario.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą