Kartumas salotų lapuose atsiranda kaip augalo reakcija į tam tikras sąlygas. Salotose išsiskiria medžiagos laktucinas ir laktukopikrinas, kurios padeda joms apsisaugoti nuo kenkėjų, streso veiksnių, sausros. Šios medžiagos ir sukelia kartų skonį. Kartumas – tai savotiškas signalas, kad augalas yra streso būsenoje.
Kartumą gali sukelti įvairūs gamtiniai veiksniai:
aukšta temperatūra – salotos mėgsta vėsą (15–20 laipsnių);
maistinių medžiagų trūkumas – ypač azoto;
nepakankamas laistymas – augalas patiria stresą, padidėja lakucino kiekis;
per didelis saulės spindulių kiekis – švelnūs lapai patiria terminį stresą dėl tiesioginių saulės spindulių.
Kaip išvengti pernelyg didelio salotų kartumo: teisingai rinkitės parduotuvėje
Visų pirma, reikia prisiminti, kad ne visos salotų veislės yra linkusios kartėti. Kai kurios buvo specialiai išvestos, kad būtų švelnesnio skonio.
Tarp jų:
Aisbergas – sultingas ir traškus, su minimaliu kartumu;
Lollo Rosso – raudonos spalvos salotos, retai turinčios kartumo;
Batavia – švelnūs lapai, atsparūs karščiui.
Taip pat atkreipkite dėmesį, kad salotos parduotuvėje būtų šviežios, nes jos retai būna kartokos. Lapai turi būti ryškūs, be tamsių dėmių ir pagelėjimo, elastingi, o ne kieti ar veltiniai.
Kaip auginti salotas darže be kartumo
Jei auginate salotas, labai svarbu sukurti joms tinkamas sąlygas. Temperatūra neturi viršyti 15-20 laipsnių, todėl karštomis dienomis nepamirškite tinklelių, kurie suteikia pavėsį.
Labai svarbu reguliariai laistyti salotų lysves, kad dirva būtų drėgna, bet ne peršlapusi. Taip pat jos pH turi būti 6,0-7,0, dirva turi būti praturtinta organinėmis trąšomis.
Salotų lapus geriausia skinti ryte, kai jie yra sultingiausi ir juose yra mažiausiai kartumų. Taip pat rinkite jaunus lapus, prieš augalui pradedant žydėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą