Ant dviračių sėdę medikai ragina: judėjimas turi tapti įpročiu

Minėdami Pasaulinę širdies dieną Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai leidosi į tradicinį žygį dviračiais, kviesdami kiekvieną rasti laiko pasirūpinti širdies sveikata. Medikai pabrėžia - širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindinė mirties priežastis, tačiau kiekvienas žmogus gali pasistengti sumažinti gyvenimo būdo, aplinkos ir streso daromą žalą savo širdžiai.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas prof. dr. Jonas Sąlyga džiaugėsi, kad šiųmetis žygis dviračiais - jau 16-asis.

Papuošę dviračius širdies formos balionais medikai, jų šeimų nariai, pacientai, Klaipėdos universiteto studentai, darbuotojai sekmadienį važiavo nuo ligoninės į Karklę.

Finišo vietoje žygio dalyvių laukė atsipalaidavimo, streso valdymo praktikų užsiėmimas ir puodas skanios bei sveikos košės.

"Klaipėdos jūrininkų ligoninė yra Vakarų Lietuvos širdžių diagnostikos ir gydymo flagmanas.

Įstaigoje veikia trys kardiologijos skyriai, širdies chirurgijos, radiologijos, intensyviosios terapijos skyriai, kuriuose dėmesys skiriamas širdžiai. Turime pačią moderniausią įrangą ir pačius geriausius specialistus. Labai džiaugiamės, kad mūsų gretas kasmet papildo ir jauni kolegos.

Šiuo metu kardiologijos pagalbą ligoninėje teikia 38 gydytojai ir apie 80 slaugytojų. Tai didelė komanda, kuri kasmet rūpinasi maždaug 4 tūkstančiais pacientų, sergančių širdies ligomis. O jų geografija yra labai plati. Gydome pacientus iš visos Vakarų Lietuvos, nuo Tauragės iki Mažeikių. Esu dėkingas gydytojams ir slaugytojams, kurie profesionaliai teikia pagalbą.

Tačiau svarbu ne tik ligų gydymas, bet ir prevencinė veikla.

Mūsų medikai į tradicinį dviračių žygį kasmet kviečia visus klaipėdiečius, tarp jų - ir savo pacientus. Norime priminti visuomenei, kad širdies ir kraujagyslių ligos gali būti mirtinos, todėl savo širdimi reikia rūpintis kasdien", - kalbėjo ligoninės vadovas J. Sąlyga.

Pagalba ir širdžiai, ir gamtai

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmoje mirties priežasčių vietoje. Kasmet nuo šių ligų miršta apie 18 milijonų žmonių visame pasaulyje ir jų skaičius kasmet didėja.

Žygio organizatorė, Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės II kardiologijos skyriaus gydytoja dr. Rūta Raugelienė teigė, kad širdies ir kraujagyslių ligų plitimui įtakos turi ne tik gyvenimo būdas, bet ir patiriamas stresas, aplinkos tarša.

„Turbūt niekas neabejoja, kad rūpinimasis širdies sveikata yra labai aktualu. Ypač dabar, laikotarpiu po pandemijos, susiklosčiusių ekonominių bei politinių faktorių, žmonių patiriamo streso. Šių metų Pasaulinės širdies dienos šūkis yra “Tegul širdis susijungia su kiekviena širdimi„. Taip kviečiama rūpintis savo bei kitų žmonių sveikata“, - akcentavo R. Raugelienė.

Pasak gydytojos, sykiu norima atkreipti dėmesį ir į gamtos būklę - dažnesnis vaikščiojimas pėsčiomis, važinėjimas dviračiu, o ne automobiliu, yra naudingas ir mūsų sveikatai, ir gamtai - patys kvėpuosime tyresniu oru.

„Kardiologai rekomenduoja skirti bent 30 minučių penkis kartus per savaitę vidutiniam fiziniam aktyvumui arba, jei nepavyksta skirti laiko darbo dienomis, bent savaitgaliais skirti 75 minutes didesniam fiziniam aktyvumui, intensyvesniam sportui, aerobiniams pratimams“, - vardijo gydytoja kardiologė.

R. Raugelienės teigimu, vis dėlto naudingiau pasimankštinti kiekvieną dieną.

"Įpratus tai daryti kasdien pasikeis visa diena, žmogus bus judresnis, daugiau nuveiks. Tai naudinga ir sveikatai, ir nuotaikai, ir miegui. Tikrai galima peržiūrėti savo darbus, atidėti ne tokius būtinus ir rasti pusvalandį sau.

30 minučių judant būtų daug naudingesnės nei pasyvus sėdėjimas ant sofos žiūrint žinias. Beje, žinias galima žiūrėti ir klausytis ir atliekant mankštą.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas tai darome ne dėl kažko, o dėl savęs, savo sveikatos. Judėjimas turi tapti įpročiu", - pabrėžė gydytoja kardiologė.

SVEIKIAU. Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga ir II kardiologijos skyriaus vedėja Rūta Raugelienė džiaugiasi, kad žmonės ne tik žino, kaip gyventi sveikiau, bet taip ir gyvena. Virginijos KESMINĖS nuotr.

SVEIKIAU. Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga ir II kardiologijos skyriaus vedėja Rūta Raugelienė džiaugiasi, kad žmonės ne tik žino, kaip gyventi sveikiau, bet taip ir gyvena. Virginijos KESMINĖS nuotr.

Būtina suvaldyti stresą

Be mankštos, fizinio aktyvumo, širdies sveikatai reikalingas ir geras miegas, tinkamas darbo ir poilsio režimas.

Ypač svarbu suvaldyti patiriamą stresą - jis padvigubina riziką patirti infarktą, susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus gydytojas kardiologas Paulius Orda akcentavo, kad ligų prevencija, kuria užsiimti galime kiekvienas, yra kelias į sveikesnį ir ilgesnį gyvenimą.

"Įrodyta, kad ilgą laiką patiriant stresą vystosi įvairaus laipsnio vidinio kraujagyslių sluoksnio pažeidimai, o išoriniame sluoksnyje pradedamos gaminti kraujagyslių išplėtimą skatinančios ir uždegimo vystymąsi sukeliančios aktyviosios medžiagos.

Tai viena priežasčių, dėl kurių patiriant stresą dažnai veidą išpila raudonis. Tačiau išraudęs veidas yra mažiausia problema.

Dėl streso poveikio gali įtrūkti kraujagyslėse susikaupusios cholesterolio plokštelės ir dėl to žmogų gali ištikti miokardo infarktas ar insultas.

Europos kardiologų draugija stresą savo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse yra įvardijusi kaip reikšmingą miokardo infarkto ar insulto rizikos veiksnį", - teigė P. Orda.

Kardiologo teigimu, stresas taip pat didina cholesterolio koncentraciją kraujyje, kraujospūdį, pulsą, deguonies suvartojimą, todėl didelis stresas išties gali būti itin pavojingas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems ligoniams. Stresas taip pat gali lemti šių ligų atsiradimą ir progresavimą.

Kardiologo teigimu, norint įveikti stresą labai svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų: užtikrinti reguliarų savo fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, atsisakyti žalingų įpročių, skirti pakankamai laiko poilsiui.

„Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, mažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, gerina nuotaiką. Sportas, judėjimas ir gebėjimas atsipalaiduoti yra vieni veiksmingiausių būdų kovojant su stresu“, - teigė P. Orda.

Taip pat labai svarbu neapleisti ligų, dėl kurių įtampos sukelti padariniai gali būti dar rimtesni, laikytis gydytojų rekomendacijų ir vartoti jų paskirtus vaistus.

Gydytojo teigimu, tai ypač svarbu dabar, kai žmonės patiria nerimą ir stresą dėl besitęsiančios pandemijos, karo Ukrainoje, įvairių ekonominių, socialinių problemų.

KARTU. Kardiologas Paulius Orda į žygį dviračiais atvyko su visa šeima – žmona ir dukrelėmis. Virginijos KESMINĖS nuotr.

KARTU. Kardiologas Paulius Orda į žygį dviračiais atvyko su visa šeima – žmona ir dukrelėmis. Virginijos KESMINĖS nuotr.

Gemius

Raktažodžiai
Sidebar placeholder