Atlikus didelės apimties pasaulinį tyrimą, buvo nustatyta, jog net 20 proc. asmenų, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, per 90 dienų yra diagnozuojamas psichikos sutrikimai, rašo naujienų agentūra „Reuters". Dažniausiai koronavirusu persirgusiems asmenims nustatomi tokie sutrikimai, kaip nerimas, depresija, nemiga.
Apie tai, kokią įtaką jie gali turėti kasdieniam žmonių gyvenimui, „Vakaro žinioms" paaiškino Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Pasak M.Marcinkevičiaus, nors įvairūs astenijos (astenija - liguista būsena, pasireiškianti greitu fiziniu ir psichiniu nuovargiu - red.past.) simptomai žmonėms būdavo fiksuojami ir po kitų sunkių uždegimų ar virusinių ligų, jie nebuvo tokie ryškūs ir tokie gausūs.
„Aišku, nebuvo ir tokių didelių, apibendrinančių tyrimų. Taigi toks didelis COVID-19 persirgusiems asmenims pasireiškiančių sutrikimų procentas verčia sunerimti", - „Vakaro žinioms" sakė medikas.
M.Marcinkevičius patikslino, jog papildomomis problemomis pacientai skundėsi jau ir praėjusiais metais, tačiau tuomet tik empatiškai buvo galima juos sieti su koronavirusu.
„Nemažai žmonių dar praėjusį pavasarį skundėsi, kad jaučia dusulį ir silpnumą. Po 3-4 mėnesių ėmė daugėti tokių, kurių psichikos sutrikimai sutapo su ligos pabaiga. Tiesa, tuomet tyrimų niekas neatliko, bet dabar aiškiai galima konstatuoti, jog psichiniai sutrikimai, persirgus „kovidu", yra antri pagal dažnumą po bendro organizmo silpnumo. Tai - visiškai nebūdinga kitoms virusinėms ligoms, - patikslino M.Marcinkevičius. - Dar vienas, kitoms ligoms nebūdingas, momentas - atkakli nemiga.
Be jos žmonėms pasireiškia ir kiti sutrikimai - pažintinių funkcijų sutrikimas, kai prastėja atmintis ir gebėjimas susikaupti. Tai persirgusiam žmogui labai trukdo grįžti į normalų gyvenimą ir darbą. Bendrą problemų puokštę papildo depresija, tuo dar labiau pablogindama žmogaus gyvenimo kokybę ir savijautą."
Šiuo metu turimais duomenimis, neuropsichiatriniai simptomai ryškiausiai pasireiškia 30 - 60 metų amžiaus dailiosios lyties atstovėms: „Nors pati liga pavojingiausia vyresniems žmonėms, nuo jos pasekmių smarkiausiai kenčia būtent šios, darbingos ir vaikus gimdyti galinčios, moterys."
Pasak jo, vieno atsakymo, kodėl persirgus žmogų užpuola papildomos problemos, bent šiandien, nėra.
„COVID-19 pažeidžia kraujagysles. Jeigu jis pažeidžia plaučių kraujagysles, žmogus ima dūsti. Į deguonies trūkumą jautriausiai reaguoja smegenys. Beje, jas taip pat veikia uždegiminiai procesai, o sergant šia liga pažeidžiamos ir galvos smegenų kraujagyslės. Kadangi už psichiką atsakingos būtent smegenys, tikėtina, visų šių veiksnių visuma ir lemia vėliau pasireiškiančius sutrikimus", - tikėtiną versiją pateikė specialistas.
Ką tai reiškia? Juk jau dabar visuomenė susiskirstė į persirgusius ir nesirgusius „korona", bijančius viruso ir jį neigiančius. Beje, pastarieji buvo vadinami kvailiais plokščiažemininkais, o dabar tam tikros etiketės bus lipdomos ir ant persirgusių COVID-19. Tai dalis jų rizikuoja turėti psichikos sutrikimų.
Vertindamas ateities perspektyvas, M.Marcinkevičius neįžvelgė nieko paguodžiančio.
„Jeigu pačia infekcija žmogus perserga per dvi savaites, tai „pokovidinis" sindromas diagnozuojamas po kelių mėnesių ir neaišku, kiek tęsiasi, nes dar trūksta specifinės informacijos. Kadangi niekas nežino, kiek šie simptomai gali tęstis, įvertinus, kiek žmonių COVID-19 yra persirgę, galime sulaukti antrosios pandemijos, tik šį kartą - psichoneurologinės", - niūrią prielaidą išsakė medikas.
Kadangi nuo „pokovidinių" simptomų, kaip ir nuo paties „kovido", specifinių gydymo metodų nėra, pacientams taikomas simptomų gydymas.
„Dabar yra tik pradžia, tad kalbėti apie gydymo rezultatus yra sudėtinga. Juolab kad pačios ligos sukeltas problemas dar sustiprina kiti neigiami veiksniai - bendras nuotaikos prastėjimas dėl užsitęsusio karantino, socialinės izoliacijos, pablogėjusi žmonių ekonominė padėtis, prarastos darbo vietos, miglotos ateities perspektyvos. Visa tai veikia žmonių psichiką", - įvardino specialistas.
Bendrą, visiškai nedžiuginantį vaizdą, pasak jo, papildo iš anksčiau užsilikusios problemos.
„Karantino metu bendrą psichoneurologinę situaciją smarkiai pablogino gerokai išaugęs alkoholio ir įvairių psichotropinių medžiagų vartojimas. Žmonės žaloja savo sveikatą, o jeigu dar pasireiškia depresija, tai gali baigtis labai blogai, - sakė Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas M.Marcinkevičius. - Ką gausime iš visos šios mišrainės, net baisu prognozuoti."
Persirgimas COVID-19 gali sukelti papildomų problemų, kurias dar labiau paaštrins prasta bendra šalies situacija. Eltos nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą