COVID-19 situacija Klaipėdoje stabilizuojasi

Blogėjant epidemiologinei situacijai šalyje, trečiadienio Vyriausybės pasitarime buvo svarstomos naujos, griežtesnės koronaviruso valdymo priemonės. Kai kurie pakeitimai įsigalioja jau nuo pirmadienio (lapkričio 15 d.)

Pagal Operacijų vadovo sprendimą, nuo lapkričio 15 dienos gyventojams bus nurodyta dėvėti tik medicinines kaukes ir respiratorius (atsisakyti skydelių, medžiaginių kaukių ir pan.).

Nuo gruodžio 1 dienos privalomas kaukių dėvėjimas būtų įvestas visiems mokiniams ir ugdymo įstaigų darbuotojams (kaukės turėtų būti dalijamos mokyklose).

Sustiprinančią vakcinos dozę praėjus 4 mėnesiams po paskutinio skiepo turėtų būti galima gauti nuo lapkričio 17 dienos.

Taip pat planuojami pokyčiai ir dėl izoliacijos. Pagal visą schemą vakcinuoti asmenys, kai praėjo daugiau kaip 4 mėn. nuo paskutinės dozės, ir neskiepyti sustiprinančiąja doze po kontakto su sergančiuoju turėtų saviizoliuotis iki neigiamo PGR tyrimo atsakymo (tyrimas ne anksčiau kaip 3 d. po kontakto). Jei žmogus atsisako atlikti tyrimą, tokiu atveju galioja 10 dienų izoliacinė tvarka.

Neizoliuojami (PGR tyrimas rekomenduojamas) vakcinuoti pagal visą schemą, kai praėjo ne daugiau kaip 4 mėn. nuo paskutinės dozės, arba vakcinuoti sustiprinančiąja doze.

Mokyklos personalas (mokytojai ir kiti darbuotojai), kurie vakcinuoti daugiau nei prieš 4 mėn. ir neturintys sustiprinančios dozės, neizoliuojami, jei testuojasi greituoju antigeno testu iškart. Mokiniams saviizoliacijos tvarka nesikeičia.

Taip pat planuojama, kad pirmadienį Vyriausybė priims ir Ekstremalios situacijos nutarimo keitimus.

Siūloma, kad nuo gruodžio 28 dienos būtų įvedamas galimybių pasas 12 metų ir vyresniems vaikams.

Taip pat siūloma, kad galimybių paso sąlyga nuo gruodžio 1 d. nebebūtų greitasis antigenų testas, o gauti galimybių pasą galėtų atlikusieji PGR testą. Be to, siūloma, kad galimybių pasui būtų įvestas 7 mėnesių galiojimo terminas, toks sprendimas taip pat turėtų įsigalioti nuo gruodžio 1 d.

Papildomų ribojimų imtis būtų svarstoma, jei reanimacijose nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičius pasiektų 240. Šiuo metu tokių pacientų, kaip nurodoma SAM parengtame dokumente, yra 144.

Situacija Klaipėdoje - stabili

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktoriaus Raimundo Grigaliūno, kalbant apie 14 dienų rodiklį 100 tūkst. gyventojų COVID-19 situacija Klaipėdos mieste gerėja, tai pastebėta dar lapkričio pradžioje.

„Prieš tai pakilimas buvo gana nemažas, spalio 26 dieną dar laikėsi, o vėliau po truputį mažėjo ir dabar jau kelias dienas yra vis mažesnis. Tai džiugina, taip pat džiugina, kad 7 dienų atvejų vidurkis nuo 199 sumažėjo iki 174“, - sakė R. Grigaliūnas.

Pašnekovo tikinimu, Klaipėdos mieste ligos protrūkių yra šiek tiek padidėję, tačiau tai gali būti susiję ir su besitęsiančia užsikrėtimų banga iš ugdymo įstaigų.

„Nors buvo vaikų atostogos, tačiau darželiai vis tiek veikė. Užsikrėtimų banga dar kažkiek plinta, tačiau jau nebe taip, kaip buvo. Jei lygintume lapkričio 3 d. ir lapkričio 9 d. duomenis, tai situacija tokia, kad protrūkių šiek tiek padidėjo. Lapkričio 3 d. Klaipėdos mieste turėjome 56, o lapkričio 9 d. - 61“, - dėstė R. Grigaliūnas.

Pasiteiravus, ar lapkričio pradžioje buvęs ilgasis Vėlinių savaitgalis gali daryti įtaką galimam COVID-19 atvejų kilimui, R. Grigaliūnas patikino, kad tai didelės įtakos neturės. Pasak jo, tikėtina, kad žmonės, lankę artimųjų kapus, laikėsi rekomendacijų, nesibūriavo ir išlaikė reikiamus atstumus.

„Sprendžiant iš statistinės situacijos, galvojame, kad dalis žmonių paklausė mūsų rekomendacijų“, - sakė R. Grigaliūnas.

Gydytojai - pervargę

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus pasakojo, kad pastarosiomis savaitėmis situacija ligoninėje nesikeitė, išliko įtempta, bet valdoma ir kontroliuojama.

„Pacientų, sergančių COVID-19, srautai tikrai dideli. Jie gydosi ilgai, tai reikalauja daug priežiūros ir resursų, bet tą situaciją valdome. Aišku, ji tęsiasi jau gana ilgai ir natūralu, kad medikai dirba nevisiškai tą darbą, ką turėtų daryti įprastai, nes pasitelkiami ir kitų skyrių gydytojai, slaugytojai, personalas“, - dėstė D. Steponkus.

Jo tikinimu, į ligoninę, ir juolab reanimaciją, daug dažniau patenka nepasiskiepiję asmenys.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje situacija dėl COVID-19 taip pat išlieka įtempta, tačiau valdoma. Pastarąsias savaites stebimas hospitalizuojamų pacientų skaičiaus stabilumas, kuris nedidėja.

„Kas yra svarbiausia - pastarąsias 3 savaites nedaugėja reanimacinių ligonių. Reanimacijos skyriai nėra perkrauti. COVID-19 pacientų amžiaus vidurkis siekia 60-80 metų. Tačiau pasitaiko asmenų ir iki 40 metų“, - tikino Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis.

Iš visų ligoninės COVID-19 skyriuose gydomų pacientų tik apie 20 proc. - paskiepyti asmenys.

„Paskiepyti asmenys, kurie turi gretutinių ligų arba vieni pirmųjų yra gavę antrąją vakcinos dozę. Jie serga kur kas lengvesne forma, o į reanimaciją patenka tik pavieniai atvejai. Kalbant apie lovų skaičių: lovų užtenka, tačiau svarbu suvokti, kad pagrindinis rodiklis yra ne lovų skaičius, o su pacientais dirbantis personalas, kurio trūksta“, - sakė V. Janušonis.