„Darboholikai vienareikšmiškai surinko daugiau balų psichinių sutrikimų įvertinime nei ne darboholikai“, – pranešime spaudai sakė vadovaujanti tyrėja Cecilie Schou Andreassen, Norvegijos Bergeno universiteto (UiB) Psichosocialinių mokslų katedros specialistė.
Tyrėjai teigia, kad dažniausiai darboholikai yra jaunesni, vieniši darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dirbantys savarankiškai, privačiame sektoriuje arba einantys vadovo pareigas. Darboholikėmis taip pat dažniau būna moterys.
Redakcija rekomenduoja
Psichikos sutrikimų tyrimas
Tyrėjai naudojo 16 426 dirbančių žmonių duomenis nuo 16 iki 75 metų, kurie turėjo užpildyti daugybę apklausų, siekiant įvertinti jų priklausomybę nuo darbo ir polinkį sirgti ADHD, OKS sutrikimais, nerimu ir depresija.
Beveik 8 procentai apklaustų žmonių atitiko darboholizmui būdingus bruožus, kuris apibrėžiamas kaip „perdėtas susirūpinimas darbu, skatinamas nekontroliuojamos darbo motyvacijos ir tiek laiko bei pastangų investavimas į darbą, kad tai kenkia kitoms svarbioms gyvenimo sritims“.
Iš tų, kurie priklausomi nuo savo darbo, beveik 34 procentai atitiko nerimo kriterijus, beveik 33 procentai – ADHD, daugiau nei 25 procentai – OKS ir beveik 9 procentai – depresijos.
Šie rodikliai buvo du ar keturis kartus didesni, palyginti su ne darboholikais.
Tai kelia klausimą: ar šie bruožai yra būdingi darboholikams ir jie tiesiog tai išnaudoja savo darbe, ar per sunkus darbas išryškina šiuos sutrikimus?
Psichikos simptomų paplitimas tarp darboholikų sukėlė tyrėjų susirūpinimą.
„Dirbimas iki kraštutinumų gali būti gilesnių psichologinių ar emocinių problemų požymis“, – sakė Schou Andreassen. „Ar tai atspindi sutrikimus, sukeliančius darboholizmą, ar, atvirkščiai, darboholizmą, sukeliantį tokius sutrikimus, lieka neaišku.“
„Asmenys, turintys psichikos sutrikimų, prisiima per daug projektų ir užduočių, kad nuolat būtų užsiėmę. Nors jie taip dažniausiai užsitarnauja gero darbuotojo vardą, tačiau sveikų darbo ir poilsio režimo ribų peržengimas iš tiesų nėra naudingas sveikatai.“
Tyrėjai teigia, kad nerimo ir depresijos atveju darbas gali būti naudojamas kaip pabėgimas nuo nemalonios realybės.
Dobrenskis, knygos „Crazy: Notes on and off the Couch“ autorius, teigia, kad idealiame scenarijuje darbas galėtų būti terapijos forma, suteikianti žmonėms tikslą ir prasmę, būdas prisidėti prie visuomenės, ar ugdyti tam tikras savybes.
„Darbas gali būti vienas iš būdų nukreipti mintis nuo visokių sunkumų ir problemų“, – sakė jis. „Tačiau, kaip ir daugelis kitų dalykų, kurie gali būti naudingi, persistengimas gali būti žalingas, kai nebesigilinama į tikrai svarbius savo gyvenimo aspektus ir nesprendžiamos problemos, kurios gali turėti neigiamų pasekmių.“
Ar jūs esate darboholikas?
Tyrėjai naudojo septynis pagrindinius kriterijus, nubrėždami ribą tarp priklausomybę sukeliančio ir nesukeliančio elgesio, kad nustatytų, ar asmuo gali būti laikomas darboholiku.
Naudodami skalę nuo vieno iki penkių (vienas – niekada, penki – visada), paklauskite savęs, ar per pastaruosius metus patyrėte tokius scenarijus.
- Jūs galvojate, kaip galite skirti daugiau laiko darbui.
- Dirbdami praleidžiate daug daugiau laiko, nei planavote iš pradžių.
- Dirbate siekdami sumažinti kaltės, nerimo, bejėgiškumo ar depresijos jausmą.
- Kiti jums liepė sumažinti darbo krūvį, jų neklausiant.
- Jūs patiriate stresą, jei jums uždraudžiama dirbti.
- Dėl savo darbo neskiriate laiko pomėgiams, laisvalaikiui ir (arba) mankštai.
- Jūs dirbate tiek daug, kad tai neigiamai paveikė jūsų sveikatą.
Jei iš keturių ar daugiau kriterijų surinkote keturis ar penkis balus, mokslininkai identifikuoja jus kaip darboholiką.
Ką daryti?
Jei įtariate arba kiti žmonės jums užsimena, kad esate darboholikas, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus (psichiatrus ar psichologus).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą