Viena priežasčių - miego stoka
Pasak Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytojos neurologės, Atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimų centro vadovės dr. Gretos Najūtės, atminties blogėjimas būdingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau užmaršumas neretai vargina ir jaunystėje, pasitaiko net vaikams.
„Jei kalbame apie paprastą užmaršumą, kai, esant tam tikroms aplinkybėms, trumpam užmirštama ne itin svarbi informacija, išskirčiau kelias pagrindines to priežastis.
Jauni, darbingo amžiaus žmonės dažniausiai turi daug veiklų, vienu metu atlieka kelias užduotis, mažiau laiko skiria poilsiui, miegui, juos kasdien pasiekia didelis informacijos srautas, todėl tampa sunkiau sutelkti ir išlaikyti dėmesį ir įsidėmėti, išlaikyti atmintyje tuo momentu mažiau aktualią informaciją, - aiškino gydytoja neurologė.
- Nemažą įtaką daro ir nuolatinis informacinių technologijų, socialinių tinklų naudojimas, praleistas prie ekranų laikas, dažnai vienu metu naudojama net keletas jų."
Svarbu ir tai, kaip išnaudojame savo smegenis, ar užsiimame protine veikla, mokomės, laviname atmintį, erdvinius gebėjimus.Dr. G.Najūtė akcentuoja: jei visas planuojamas veiklas ar kitą informaciją tiesiog pasižymime išmaniajame kalendoriuje; jei net žinomose vietovėse, užuot apsidairę, kelio ieškome elektroniniame žemėlapyje, sunku tikėtis, kad ilgainiui mūsų kognityviniai gebėjimai išliks nepakitę.
„Gebėjimą susikaupti, įsidėmėti ir atsiminti reikiamą informaciją gali bloginti miego stoka, kuomet miegame trumpiau nei 6-7 val. per parą ar miegas - nekokybiškas, - aiškino gydytoja neurologė.
- Kita priežastis - patiriamas stresas, emocinė įtampa. Netinkami mitybos įpročiai, žalingų, toksinių medžiagų vartojimas, be abejo, kenkia visam organizmui, kartu ir smegenų veiklai.
Taigi gyvensena, įpročiai, fizinio aktyvumo stoka, patirtos galvos smegenų traumos gali būti susijusios su blogesne atmintimi, užmaršumu."
Pašnekovės teigimu, tam tikri gyvenimo tarpsniai, lytinių hormonų pokyčiai irgi gali būti laikino, dažniausiai veiklų netrikdančio, atminties pablogėjimo priežastimi.
Gydytoja neurologė pabrėžia, kad su amžiumi kognityviniai gebėjimai kinta, tačiau tikrai negalime manyti, kad amžėjimas visuomet lemia užmaršumą ar net reikšmingą atminties sutrikimą. Be abejo, atminties sutrikimas gali būti susijęs su įvairiomis, ne tik smegenų, bet ir kitų organų sistemų ligomis.
„Dažniausiai atminties sutrikimą lemia neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio liga, Parkinsono liga ir kitos, taip pat galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, tarp jaunesnių asmenų - autoimuninės kilmės encefalitai, demielinizuojantys sutrikimai (išsėtinė sklerozė). Depresija, kiti psichikos sutrikimai neretai pasireiškia ir kognityvinių funkcijų blogėjimu.
Lėtinės infekcijos, onkologinės ligos, skydliaukės, kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumas ir kitos būklės, vartojami vaistai gali būti susiję su atminties pokyčiais", - tikino dr. G.Najūtė.
Užuomaršos - besilaukiančios moterys
Paklausta, kur ta riba, kai dėl atminties sutrikimų jau reikėtų kreiptis į specialistus, Atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimų centro vadovė teigė, jog užmaršumą greičiausiai esame patyrę kiekvienas.
Jis dažnai susijęs su aplinkybėmis (pvz., neišsimiegojus, patyrus stresą ir pan.), laikinas, neturėtų būti kasdienis, kai reikiamą informaciją prisimename praėjus kiek laiko ar gavę užuominą.
„Jei užmaršumas ryškėja, užsitęsia, jei pagalvojęs ar net turėdamas užuominą žmogus negali prisiminti, kur pasidėjęs daiktus, kokias veiklas susiplanavęs, nebežino ar atliko, ką numatęs (pvz., ar išgėrė vaistus), pakartotinai atlieka tuos pačius veiksmus, pamiršta buvusius pokalbius, sunkiai randa tinkamą žodį, nesugeba įvardinti objektų, pokalbio metu pameta minčių seką, kai atminties blogėjimas trikdo kasdienes ar darbinę veiklas, derėtų kreiptis į gydytojus", - aiškino gydytoja neurologė.
Teigiama, kad labai užmaršios yra besilaukiančios ir mažų vaikų turinčios moterys. Anot dr. G.Najūtės, tai gali lemti moteriškų hormonų pokyčiai, taip pat pakitęs gyvenimo tempas, atsiradę nauji iššūkiai, kai vienu metu tenka galvoti, planuoti keletą dalykų, patiriama įtampa, nerimas, miego stoka.
Neretai nėštumo metu ir pagimdžius, maitinančioms mamoms išryškėja mažakraujystė, trūksta geležies, mikroelementų, vitaminų.
Covid persirgę pacientai, būna, irgi skundžiasi suprastėjusia atmintimi. „Vienareikšmiškai teigti, kad persirgta Covid liga blogina atmintį, negalėčiau.
Tačiau mokslinėje literatūroje nurodoma, kad Covid gali būti susijusi su kognityvinių funkcijų blogėjimu, - aiškino mokslų daktarė. - Klinikinėje praktikoje taip pat tenka susidurti su pacientais, kurie sieja atminties pokyčius su buvusia infekcija.
Į šį klausimą greičiausiai galėsime atsakyti tik praėjus daugiau laiko, remdamiesi atliekamų mokslinių tyrimų rezultatais."
Gali būti „kaltas" vitaminų stygius
Beje, vitaminų trūkumas irgi gali būti jūsų suprastėjusios atminties priežastis. Dr. G.Najūtė teigė, kad B grupės vitaminų (ypač B12, folio rūgšties) stoka, vitamino D3 deficitas, geležies ir kitų organizmui reikalingų medžiagų stygius, vario apykaitos sutrikimas gali lemti kognityvinių funkcijų pokyčius.
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje taip pat siejamas ne tik su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir kognityvinio sutrikimo, demencijos rizika.
„Miego metu smegenyse vyksta tam tikri procesai, užtikrinantys gerą smegenų veiklą, atsistatymą, tam tikra prasme vyksta „išsivalymas" nuo blogųjų medžiagų, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos išsivystymui svarbaus amiloido baltymo.
Taigi atminčiai palaikyti svarbi tiek pakankama miego trukmė, kuri truputį skiriasi skirtinguose amžiaus tarpsniuose ir priklauso nuo lyties (moterims rekomenduojama miegoti ilgiau), tiek miego kokybė", - įdomius faktus atskleidė gydytoja neurologė ir pridūrė, jog norint džiaugtis geresne atmintimi, svarbu - lavinti ją. Vienas iš svarbiausių demencijos profilaktikos principų - mokymasis visą gyvenimą.
Taigi, pasak dr. G.Najūtės, siekdami išlaikyti savo atmintį ir kitus kognityvinius gebėjimus, turėtume užsiimti veiklomis, skatinančiomis protinį aktyvumą. Kiekvienas galime atrasti sau tinkančią ir mėgstamą - skaityti, mokytis kalbų, muzikos, žaisti stalo žaidimus, lavinti kitus įgūdžius.
Taip pat laikoma, kad naudinga keliauti, pažinti naujas vietas, žmones, neprarasti smalsumo, domėjimosi, palaikyti socialinius ryšius, bendrauti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą