Dėl sveikatos apsaugos reformos kyla diskusijos

Sveikatos apsaugos reforma siekiama, kad sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams, nesvarbu, kur jie gyvena ar kokia jų socialinė padėtis.

Tad regiono 12-os savivaldybių atstovai nuotoliniame susitikime susipažino su planuojama sveikatos apsaugos reforma. Regionų atstovai ieškojo atsakymų į klausimus, kodėl reforma apskritai yra įgyvendinama, kokie bus pokyčiai bei kiek tai duos naudos bendruomenei, ligoninei ir pacientams.

Ministerijai pradėjus diskusiją su regionų atstovais taip pat planuojama išsiaiškinti kiekvienos savivaldybės poreikius ir atsakyti į kylančius klausimus.

„Daugelis savivaldybių pritaria pertvarkai ir sistemos tobulinimui, tačiau pasisako prieš staigius ir nepamatuotus bei galbūt stumiamus projektus, nes tai gali duoti ne naudą, o žalą. Turime galvoti ne apie reformos veiksmus, bet apie rezultatą, ką pokyčiai mums duos“, - tikino Klaipėdos miesto vicemeras Arvydas Cesiulis.

Susitikimo metu, pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Rožės Perminienės, buvo ne tik pristatyta reforma, tačiau ir pateiktos tam tikros užduotys kiekvienai savivaldybei.

„Gavome užduotis apgalvoti ir apsispręsti, ar dalyvausime šioje reformoje. Bus analizuojama, diskutuojama ir siekiama išsiaiškinti ministerijos viziją, nubrėžtas gaires, jei kas neaišku bus, formuosime klausimus ministerijai, jie atsakys, diskutuosime su mūsų gydymo įstaigomis ir žiūrėsime, kokia linkme galime keliauti“, - tikino R. Perminienė.

Siekiant įgyvendinti reformą, artimiausiu metu teritorinės ligonių kasos sudarys grafiką ir organizuos mažesnius pasitarimus su regiono savivaldybėmis. Planuojama, kad tokie susitikimai vyks kas savaitę.

Reformos principai

Reforma norima pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybę, sustiprinti sveikatos sistemos atsparumą grėsmėms, sukurti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį, suskaitmeninti sveikatos sistemą, pagerinti psichikos sveikatos raštingumą ir išplėsti paslaugų įvairovę.

Reformoje numatyta, jog vieno profilio vadinamosios monoligoninės - ar tai būtų onkologija, ar psichiatrija, ar tuberkuliozė, ar odontologija - turėtų būti integruotos į kompetencijos centrus.

„Tiek Kretingos, tiek Plungės savivaldybių merai pateikė pavyzdžius, kad kažkas paskaičiuoja, jog iš Kretingos žmogų atvežti į Klaipėdą yra visiškai netoli, tad kam reikalingos kažkokios chirurginės paslaugos Kretingoje. Tačiau pagalvokite, jei mes kalbame apie visą Kretingos rajono kraštą, pavyzdžiui, Salantus, išeina daugiau nei 60 km. Tad būtų neatsižvelgiama į sveikatos įstaigų poreikius ar regiono žmonių interesus“, - dėstė A. Cesiulis.

Ministerija taip pat planuoja centralizuoti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tinklą. Pagrindinis šios pagalbos teikimo kriterijus - GMP turėtų pasiekti žmogų per 15 min. mieste ir per 25 min. - kaimo vietovėje.

Dar vienas pertvarkos tikslas - sukurti pirminės asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų integraciją savivaldoje. Siūloma mažų ligoninių ir kitų savivaldybių įstaigų pagrindu įkurti bendruomenės sveikatos, ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklus, taip pat struktūriškai arba funkciškai per bendradarbiavimo sutartis įstaigas sujungti.