Dietologė atkreipia dėmesį: yra kelios cukraus rūšys, kurias būtina skirti sveikatai palankioje mityboje

Tiesa, stebėti suvartojamo cukraus kiekį, kad būtų išvengta jo žala, būtina. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pataria, kaip išsirinkti kokybišką cukrų ir kur jį laikyti namuose, o šią savaitę tinklo parduotuvėse verta nepraleisti ir specialios 23 proc. nuolaidos cukrui.

Keletas šio produkto grūdelių tikrai paskanins desertus, todėl kulinarijos ekspertai kviečia pradėti rytą su gerai pažįstamo skonio, tačiau šiek tiek kitokiu prancūziškų skrebučių receptu.

Kas yra cukrus ir kuo skiriasi jo rūšys?

Paprastai cukrumi vadiname viską, kas saldu. Maisto produktuose gali būti pridėtinių cukrų, dažniausiai sudarytų iš vienos angliavandenių molekulės. Tai gali būti gliukozė arba natūraliai vaisiuose esanti fruktozė.

Taip pat pieno produktuose yra laktozės – cukraus, sudaryto iš disacharidų (dviejų angliavandenių molekulių). Kita vertus, stalo cukrus – maisto produktas, kurio sudėtyje yra 100 proc. angliavandenių.

Tai iš dviejų molekulių, gliukozės ir fruktozės, sudaryta lengva įsisavinama maistinė medžiaga. Iš esmės tiek stalo, tiek vaisių cukraus funkcija yra suteikti maistui saldų skonį. Gamtoje šis skonis siejamas su saugiu produktu, pavyzdžiui, sunokusiu vaisiumi. Tačiau dėdami cukrų į savo kasdieninį maistą patys turėtume nepersistengti.

Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, svarbu žinoti skirtumą tarp natūralaus ir pridėtinio cukraus: „Natūralus cukrus randamas vaisiuose (fruktozė) ir piene (laktozė).

Šie produktai be natūralaus cukraus dar suteikia žmogaus organizmui ir kitų labai reikalingų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, skaidulų, vitaminų ir mineralų. O pridėtinis cukrus maisto produkte atsiranda dėl žmogaus veiklos, kai gaminamas maistas.

Technologinių procesų metu cukraus pridedama ir dėl kitų priežasčių, ne tik norint išgauti saldų skonį. Toks cukrus naudojamas kaip konservantas arba produkto spalvos, drėgnumo ar tekstūros gerinimui.

Dr. E. Gavelienė pabrėžia, kad gliukozė – tai angliavandenis, kuris organizme yra geriausias ir efektyviausias energijos šaltinis. Anot specialistės, ši medžiaga smegenims suteikia energijos, reikalingos jų veiklai, taip pat ji reikalinga raumenims fizinio aktyvumo metu.

„Žmogaus organizmas reikiamą gliukozės kiekį puikiausiai gauna su kompleksiniais angliavandeniais, kuriais turtingi viso grūdo kruopų gaminiai, daržovės. Lengvai įsisavinamų angliavandenių turintis maistas, toks kaip vaisiai ar pienas, taip pat žmogui naudingi.

Na, o stalo cukrus naudingas tiek, kiek malonumo su juo gauname. Saldus skonis – malonumą suteikiantis pojūtis. Tačiau perteklinis cukraus kiekis malonumo jau nebesuteiks, mat angliavandenių perteklius organizme kaupiasi riebalinio audinio pavidalu.

Stebimos aiškios sąsajos tarp nutukimo, dantų karieso vystymosi bei gausaus saldumynų vartojimo. Patartina, kad cukraus nebūtų racione daugiau nei 5 proc. paros energijos vertės.

Tai yra apie 3–6 arbatiniai šaukšteliai cukraus per dieną. Į šį skaičių reiktų įskaičiuoti ne tik cukrų, kuris beriamas į gėrimus, bet ir tą, kurio pridėta į produktus, pavyzdžiui, duoną“, – vardija gydytoja dietologė.

Suvartojamo cukraus norma priklauso nuo paros kalorijų poreikio

Dr. E. Gavelienė ragina sekti suvartojamo cukraus normą: ji nurodyta tam, kad žmogus galėtų save apsaugoti nuo nereikalingų, lengvai įsisavinamų angliavandenių, kurių perteklius turi aiškių sąsajų su nutukimo, dantų karieso vystymusi, blogina cukrinio diabeto, netgi širdies kraujagyslių ligų ar vėžio eigą.

„Pridedamo cukraus viršutinė normos riba skaičiuojama apie 5 proc. paros kalorijų normos, tai yra 15–25 gramai arba 3–6 arbatiniai šaukšteliai per dieną, įskaitant visus su maistu gaunamus pridėtinio cukraus kiekius.

Renkantis produktus reikėtų ieškoti tų, kuriuose šimte gramų randama ne daugiau nei 5 gramai cukraus. Tuomet galime daryti prielaidą, kad žmogus suvartos jam tinkamą cukraus kiekį“, – sako gydytoja dietologė.

Gydytoja dietologė priduria, kad suaugę ir vaikai turėtų sekti ta pačia rekomenduojama suvartoti cukraus norma. Ta pati dienos kalorijų normos taisyklė pasirenkant pridedamo cukraus kiekį galioja ir fiziškai aktyviems žmonėms.

„Be aptartos cukraus įtakos lėtinių ligų vystymuisi yra ir kitų neigiamybių. Viena jų – šis produktas slopina apetitą, tačiau nesuteikia ilgalaikio sotumo jausmo. Todėl valgant daug saldumynų greitai pasisotinama ir greitai praalkstama.

Pastebėta, kad saldumynų mėgėjų racionas skurdus maistinių medžiagų atžvilgiu, mat nesuvalgomas kitas, sveikatai palankus maistas. Pastebima, jog daug cukraus vartojančio žmogaus racione dažniausiai yra per mažas vitaminų, antioksidantų, biologiškai aktyvių medžiagų kiekis.

Tad ne vien paties cukraus perteklius, bet visų naudingų medžiagų trūkumas yra nepalankus sveikatai ir ilgainiui gali padaryti žalos organizmui“, – perspėja dr. E. Gavelienė.

Sudedamųjų dalių sąrašas – iš vieno žodžio

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad norint išsirinkti aukštos kokybės cukrų reikia nepatingėti ir užmesti akį į jo sudedamųjų dalių sąrašą – jis turėtų būti sudarytas iš vieno žodžio:

„Aukštos kokybės baltojo cukraus sudėtyje turėtų būti tik viena sudedamoji dalis – cukrus. Venkite tokio produkto, kuriame yra priedų ir konservantų. Taip pat rinkdamiesi cukrų patikrinkite jo konsistenciją: geras cukrus yra smulkių, vienodų kristalų, jame neturėtų matytis jokių gumulėlių ar požymių, kurie rodytų, kad produktas buvo paveiktas drėgmės.“

Komercijos operacijų vadovė pabrėžia, kad aukštos kokybės cukrų galima išlaikyti namuose, jei bus atsižvelgta į keletą sąlygų. „Cukrus turėtų būti laikomas sandarioje pakuotėje, kad nesugertų drėgmės ir nesuliptų į gumulėlius.

Šio produkto normaliam išlaikymui būtina vėsi, sausa vieta, kuri būtų apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių. Žinoma, vis patikrinkite ir galiojimo laiką arba tinkamumo vartoti datą, kad įsitikintumėte, jog cukrus vis dar šviežias“, – primena O. Suchočeva.

Kviečiame rytą pradėti su gerai pažįstamo skonio, tačiau šiek tiek kitokiais prancūziškų skrebučių suktinukais.

Prancūziškų skrebučių suktinukai

Suktinukams reikės:

• 10 riekelių skrudinimo duonos;
• 3 šaukštų ištirpinto sviesto;
• 3 šaukštų cukraus;
• 2 šaukštų cinamono;
• 3 vnt. kiaušinių;
• 1 v. š. pieno;
• ½ a. š. cinamono;
• ½ a. š. vanilės ekstrakto.

1. Gaminimo eiga:
2. Kiekvieną duonos riekę iškočiokite plokščiai kočėlu. Atsargiai nupjaukite plutą
3. Dubenyje sumaišykite ištirpintą sviestą, rudąjį cukrų ir 2 šaukštus cinamono. Užtepkite ant kiekvienos duonos riekelės ir suvyniokite.
4. Dubenyje sumaišykite kiaušinius, pieną, ½ šaukštelio cinamono ir vanilę.
5. Kiekvieną suktinuką pamirkykite mišinyje ir kepkite sviestu pateptoje keptuvėje, kol visos pusės taps auksinės spalvos.

Skanaus!