Dirbtinis intelektas gydytojui – asistentas, o ne pakaitalas

Sistema – kaip visuma

Į kaulų ir raumenų sistemą pažvelgti įvairiais kampais ir iš platesnės perspektyvos – toks buvo praėjusią savaitę vykusios konferencijos tikslas, kurioje įvairių sričių gydytojai, kineziterapeutai, sporto medikai aptarė sąlyčio taškus, norėdami padėti žmogui.

„Kaulų ir raumenų sistema žmogaus gyvenime – labai svarbi, nors pastaruoju metu šiai temai buvo skiriama mažiau dėmesio. Su šia sistema dirba daugybė specialistų: traumatologai, reumatologai, radiologai, endokrinologai, kineziterapeutai, sporto treneriai, tad stengėmės į šią sistemą pažiūrėti kaip į visumą, o ne atskiromis dalimis, kaip įprastai nutinka“, - paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas ir pasidžiaugė, kad palaikymo organizuojant renginį sulaukęs ne tik iš kolegų Lietuvoje, bet ir įtakingos tarptautinės Europos kaulų ir raumenų sistemos radiologų draugijos (ESSR).

Pastarosios atstovas prof. Winstonas Rennie iš Anglijos skaitė net du pranešimus apie stuburo uždegiminius pažeidimus ir kelio sąnario traumų aktualijas. Respublikinei Klaipėdos ligoninei atstovavo du lektoriai: A. Čiuvašovas skaitė pranešimą apie specifinį, šiuo metu primirštą tyrimą – artrografiją, kai sąnarys tiriamas, prieš tai į jį suleidus kontrastinės medžiagos, kas leidžia pamatyti smulkesnius pakitimus.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė – viena nedaugelio gydymo įstaigų, kur tokie tyrimai atliekami. „Atrinktiems pacientams šis tyrimas gali būti labai informatyvus bei tikslus. Kartais tai būna vienintelis būdas atsakyti į tam tikrus specifinius klausimus“, - paaiškino Radiologijos skyriaus vedėjas.

Kitas ligoninės pranešėjas gydytojas radiologas Donatas Ragaišis dėmesį skyrė specifinės peties patologijos – sąaugiminio kapsulito diagnostikai. Šią temą papildė ir vienas žinomiausių savo srities ekspertų Lietuvoje – gydytojas radiologas iš Kauno klinikų doc. dr. Saulius Rutkauskas, pateikęs informaciją apie peties ultragarsinę patologiją.

Akcentavo ankstyvąją diagnostiką

Konferencijoje netrūko ir daugiau garsių savo srities ekspertų. Vienas garsiausių šalies gydytojų ortopedų-traumatologų, Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubo „Žalgiris“ gydytojas prof. dr. Rimtautas Gudas juokavo, kad kauniečiai nekviečia dalytis patirtimi, o štai klaipėdiečiai jo nepamiršta.

„Radiologams ir ortopedamas-traumatologams būtina daugiau bendradarbiauti, nes mus sieja daug bendrų taškų. Radiologai mums padeda tiksliau diagnozuoti, kad gydymas būtų kuo sklandesnis. Nors gydymą palengvina dirbtinis intelektas, tačiau esama tam tikrų trūkumų, apie kuriuos būtina diskutuoti“, - įsitikinęs R. Gudas.

Pranešimą apie kremzlės diagnostikos galimybes skaitęs profesorius pateikė pavyzdį apie dažnai pasitaikančią situaciją, kai po magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo pacientas sugrįžta pas traumatologą ir primygtinai prašo operacijos, nes tyrimo išvadose rašoma apie pažeistą kremzlę.

„Ne visais atvejais operacijos reikia, nes pažeidimai gali būti minimalūs. Pacientą galbūt išgąsdina ilgas radiologų tyrimo aprašas. Radiologijoje esama daug naujų klasifikacijų, apie kurias nežino ortopedai-traumatologai ir atvirkščiai. Norisi padiskutuoti, kas svarbu, į ką būtina atkreipti dėmesį ir kam jo nereikėtų skirti“, - apie būtinybę bendradarbiauti su radiologais kalbėjo R. Gudas.

Pasak profesoriaus, sąnario kremzlės pažeidimų daugėja, iš dalies – dėl geresnės diagnostikos ir vis atsirandančių naujų gydymo metodų. Be to, regeneracinė medicina labai stipriai vystosi ir padėti pacientui kartais galima be operacinio gydymo.

„Radiologija itin svarbi ankstyvojoje kremzlės pažeidimų diagnostikoje, ypač jauniems žmonėms. Kremzlė neturi nervinių galūnių ir žmogus nejaučia, kad ji dyla. Simptomai pasireiškia, kai jau kremzlė būna stipriai sudilusi ir prireikia protezavimo. Anksti aptikus pakitimus, nebūtinai prireikia operacijos, galima taikyti ir kitus gydymo metodus bei taip atitolinti sąnario kremzlės susidėvėjimą“, - paaiškino ortopedas-traumatologas.

Gydytojo nepakeis

Dabar „ant bangos“ – dirbtinio intelekto tema, tad ir konferencijoje šiai sričiai skirta nemažai dėmesio. Pasak A. Čiuvašovo, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pirmieji bandymai su dirbtiniu intelektu buvo daugiau kaip prieš penkerius metus, nors pačioje įrangoje jis pradėtas naudoti dar anksčiau.

„Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad dirbtinis intelektas pateikia visus atsakymus. Taip nėra. Toks produktas dar tik pakeliui. Kol kas panašų produktą naudojame kaulų lūžių diagnostikoje. Dirbtinis intelektas palengvina ir pagreitina mūsų darbą, parodo galimą lūžio vietą, padidina diagnostikos tikslumą, bet pakeisti gydytojo jis negali. Galutinį sprendimą visada priima gydytojas“, - paaiškino Radiologijos skyriaus vedėjas.

Skaitmeninius sprendimus medicinai kuriančios ir vystančios, plačiai Lietuvoje ir pasaulyje žinomos įmonės ,,Softneta“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Vytautas Baublys atkreipė dėmesį, kad dirbtinis intelektas vis plačiau naudojamas ne tik radiologijoje.

„Iš pradžių buvo užsimota, kad dirbtinis intelektas diagnozuos ir pakeis gydytojus. Dabar viskas krypsta kita linkme – dirbtinis intelektas yra gydytojo asistentas. Jis atlieka mechaninį darbą ir gydytojui pateikia reikiamą informaciją diagnozei pagrįsti. Gydytojas gali daugiau dėmesio skiri pacientui, turi daugiau laiko sprendimui priimti, prireikus gali konsultuotis su specialistais iš viso pasaulio. 10-ies metų perspektyvoje nematyti, kad dirbtinis intelektas pakeistų gydytoją ar kokį kitą specialistą. Nors automatizuojama daug procesų, gydytojui paliekama sudėtingiausia dalis – interpretuoti duomenis“, - paaiškino bendrovės vadovas.

Beveiks visos gydymo įstaigos Lietuvoje yra išbandžiusios dirbtinį intelektą. Nuomonės dėl keliamų tam tikrų iššūkių išsiskiria, bet manoma, kad po trejų metų dirbtinis intelektas gydymo įstaigose bus naudojamas gerokai plačiau.

Pasak V. Baublio, Klaipėda gali didžiuotis turėdama tokią ligoninę ir tokius radiologus, kurie nuolat dalyvauja konferencijose, gilina žinias ir domisi visomis naujovėmis.