Evaldas Baltušonis: saikingas vartojimas neegzistuoja

„Labai dažnai žmogus galvoja, kad susitvarkęs su priklausomybe nuo alkoholio galės sąmoningai vartoti, bet tai – saviapgaulė. Tik laiko klausimas, kada vėl įsitrauks ir atkris. Tik visiškas alkoholio atsisakymas pasiteisina“, – sako Ispanijoje su šeima gyvenantis Evaldas Baltušonis, pokyčių treneris, skatinantis blaivybę ir padedantis atsisakyti priklausomybės nuo jo vartojimo.

„Atsisakęs alkoholio sulieknėjau dvidešimčia kilogramų, o iki tol turėjau labai nemažai problemų su sveikata.

Kentėjau nuo padidėjusio cholesterolio kiekio, buvo jau ir hemorojus išsivystęs, skrandžio problemos, aukštas spaudimas…

Įsivaizduokite, visa tai patyriau būdamas 34-erių!“ – sako Ispanijoje su šeima gyvenantis Evaldas Baltušonis, pokyčių treneris, skatinantis blaivybę ir padedantis atsisakyti priklausomybės nuo jo vartojimo.

- Evaldai, ar ispanai kenčia dėl alkoholio sukeliamų priklausomybių taip pat smarkiai kaip ir lietuviai?

- Su ispanais susiklosčiusi kiek kitokia situacija. Buvo laikas, kai ir pats pagalvodavau, kad galėčiau su jais dirbti.

Bet čia didelės problemos nėra. Lietuvoje ji išties didesnė. Matyt tai ateina iš mūsų įsitikinimų ar senesnės kultūros: augome stebėdami didelį ankstesnės kartos vartojimą.

Ispanijoje retai kada išvysi girtą žmogų gatvėje. Bent jau savo aplinkoje to nepastebiu. Vietiniai sugeba vartoti saikingai, nors alkoholis Ispanijoje pigus. 

Gal tik labiau atvykę lietuviai jam pasiduoda, ypač atostogaudami, o vietinių kultūra kiek kitokia.

- Kaip klostėsi paties likimas, kad likote gyventi  Ispanijoje?

- Iš Lietuvos išvažiavau 2001 metais, man tuo metu buvo devyniolika metų. Daug lietuvių emigravo – iš gimtos šalies vedė gana didelės bedarbystės problemos. Ilgainiui su nauju gyvenimu apsipratau, sukūriau šeimą.

Norėjome grįžti, bet įleidome šaknis Ispanijoje: mums labai patiko vietinis klimatas ir gyvenimo būdas. O dabar jau ir šeimos verslas nebepaleidžia.

Užsiimame nekilnojamuoju turtu:  nuomojame ir prižiūrime butus. Bet išties visada buvome su Lietuva, nesame ir ispanų pilietybės pasiprašę. Dažnai parkeliaujame į Lietuvą, o mūsų vaikai laisvai bendrauja gimtąja lietuvių kalba.

- Tiesą sakant, pirmą kartą atradusi Jus socialiniuose tinkluose, nustebau, kad pasirinkote bendrauti reelsų formatu. Bet, neslėpsiu, jis pasirodė labai įtraukus. Kaip tokią formą pasirinkote?

- Socialiniuose tinkluose savo patirtimi dalinuosi trejus metus. Atsispyriau nuo noro padėti žmonėms. Norėjau nusiųsti jiems palaikymo žinutę, na, ir pasirinkau šį formatą, kad galėčiau labiau užkabinti, atkreipti dėmesį.

Norėjau dalintis tuo, kuo pats gyvenu, nes asmeniškai jau žinojau, kas veikia. Tai sumanymas buvo motyvuoti kitus ta trumpa vaizdo medžiaga.

- Kaip keitėsi paties gyvenimas, atsisakius alkoholio?

- Aš pats keičiausi stipriai. Atsisakęs alkoholio sulieknėjau dvidešimčia kilogramų, o iki tol turėjau labai nemažai problemų su sveikata.

Kentėjau nuo padidėjusio cholesterolio kiekio, buvo jau ir hemorojus išsivystęs, skrandžio problemos, aukštas spaudimas… Įsivaizduokite, visa tai patyriau būdamas 34-erių!

Visa puokštė problemų ir ligų. Nueidavau pas gydytoją, išrašydavo vaistų cholesteroliui mažinti, bet pasiduodavau alkoholiui ir vėl viskas žemyn risdavosi...

O susiėmęs ir su mityba susitvarkiau, ir sportuoti pradėjau, netekus kilogramų ir energijos atsirado. Man labai pagelbėjo švietėjiškos laidos. 

Viena jų – Igno Bakėjaus „Nulis laipsnių“. Iš jo išgirdau, kad galima gyventi kitaip, pradėjau domėtis saviugda, dvasingumu.

- Kokios priežastys įklampina žmones į alkoholizmą? Ar esate sau atsakęs?

- Dažnai į priklausomybę bėgama nuo netenkinančios realybės. Taip pat gana dažnai į alkoholį pastūmėja stresas. 

Sunervino žmona, nesusikalbėjo tarpusavyje, ir tiek gana. Karštesnio temperamento žmogus iš karto ir griebsis išgerti.

Visiems mums labai svarbu mokėti palaikyti santykį su kitu žmogumi. Tą, ką matome kitame, turime ir savyje. 

Na, ir dar labai svarbu mokėti priimti žmogų tokį, koks jis yra. Pamatyti viską taip, kaip yra, ir paleisti neigiamus dalykus.

- Paprašysiu atsakyti į savo aktualumu kone amžiną klausimą: ar artimieji turėtų gelbėti nuo alkoholio niekaip neišsivaduojantį šeimos narį?

- Antra pusė šioje situacijoje daro stiprią įtaką. Labai daug vyrų pas mane ateina, kai antra pusė pasako stop: arba tvarkaisi, arba skiriamės.

Na, kitos priemonės nesuveikia, bet, jei antra pusė palaiko, gaili,  faktas, kad žmogus ir toliau vartoja... Palaikyti svarbu, bet ne mažiau svarbu imtis veiksmų, kad žmogus susipurtytų. 

Šiuo atveju svarbiausia, kad kenčiantis nuo alkoholio priklausomybės pats norėtų keistis.

Bet, taip, su tokiais žmonėmis gyvenantys patiria kopriklausomybę – tampa priklausomi nuo vartojančio asmens.

- O kaip reaguoja žmogus, kai artimieji nustoja jį gelbėti?

- Dažnai tik paliktas žmogus suvokia, kad pasiektas dugnas. Patyręs sukrėtimą, atranda jėgų keistis.

- Kas gelbėjo pačiam, kai suvokėte, kad ranka per dažnai tiesiasi stipresnių gėrimų?

- Stipriai gelbėjo audioknygos. Būdavo, kuriam laikui save suvaldau, atsisakau, o paskui vėl grįžtu prie to paties. Ilgas buvo mano kelias, bet ligos ir krizė davė reikiamą impulsą.

Skaudūs dalykai mane paskatino atsisakyti alkoholio vartojimo. Šiandien džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie kitų pokyčių.

- Savo mokymais kviečiate prisijungti prie septynių savaičių pokyčių programos. Ar daug žmonių ją jau išmėgino?

- Metai laiko vedu grupinius susitikimus žmonėms. Šimtui žmonių jau esu pagelbėjęs. Mano reelsų peržiūros socialiniuose tinkluose surenka po kelis šimtus tūkstančių – tai parodo, kad tematika aktuali daug kam.

Na, o didžiausia motyvacija vadinu žmonių, kuriuos paliečia mano žinutės, grįžtamąjį ryšį. Vienas žmogus yra išpažinęs, kad tamsiausiu metu norėjo ir ranką prieš save pakelti, bet, peržiūrėjęs mano filmukus, rado motyvacijos keistis.

Supratau, kad, jei mano žinutės turi galios motyvuoti, būtina tam skirti laiko,  energijos. Šiandien galiu vadinti tai savo profesine veikla.

- Su kokio amžiaus žmonėmis dažniausiai šia tematika bendraujate?

- Nuo 30 iki 55 metų. Daugelį jų prie alkoholio pripratina sociumo įpročiai. Atrodo, normalu per šventes paragauti, tuomet prasideda vartojimai su draugais, pripratus norisi piktnaudžiauti kiekvieną dieną.

O Ispanijoje orai karšti…
Alkoholis prie problemų sprendimo neprisideda. Kaip tik jų skaičių augina.

- Kaip būtent padedate žmonėms atsisveikinti su alkoholio vartojimu? Pasakojate savo istoriją?

- Bendraudamas akcentuoju savęs švietimą, rūpinimąsi savimi, atsiribojimą nuo vartojančių alkoholį artimiausioje aplinkoje ir t. t.

Taip pat peržiūrime vertybes, iš naujo susipažįstame su savimi. Būna, žmogus galvoja, kad jam svarbu šeima, bet, jei nebūna su ja, nuolat leidžia laiką darbe ar savo pomėgiuose. Veiksmai to neparodo.

Šeima galbūt svarbi, bet ji ne pirmoje vietoje. Tiesiog svarbu išsiaiškinti, kas svarbu ir kodėl. Labai dažnai pradėjus gilintis į tai, ką mums duoda alkoholis, paaiškėja, kad iš tiesų jis tik atima.

Reikia priprasti  prie gyvenimo nevartojant – nueiti į vakarėlį ir nevartoti, neišgerti per šventes. Labai dažnai žmogus galvoja, kad susitvarkęs su priklausomybe, galės sąmoningai vartoti, bet tai – saviapgaulė.

Tik laiko klausimas, kada vėl įsitrauks ir atkris. Veikia tik visiškas alkoholio atsisakymas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder