Gimdos kaklelio vėžys - atima ir sveikatą, ir finansinį stabilumą (2)

Paskutinioji sausio mėnesio savaitė yra Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė, tad nenuostabu, kad sausį ši onkologinė liga linksniuojama nuolat. Tačiau „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė tikina, jog apie gimdos kaklelio vėžį derėtų susimąstyti dažniau nei kartą per metus ir ne tik dėl sveikatos.

Moterims sveikata – ne prioritetas?

 

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės teigimu, jau daug metų veikia nemokamų prevencinių patikrų sistema, kurios dėka galima diagnozuoti net iki vėžinius pakitimus, visgi Lietuvoje moterys patikrose dalyvauja vangiai, o gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas per 450 moterų, beveik pusė šios ligos atvejų yra diagnozuojami pažengusiose (III ir IV) stadijose. Efektyviai tikrinantis sveikatą, gimdos kaklelio vėžio atvejus būtų galima sumažinti beveik 100 procentų.

Deja, kol kas skaičiai ne moterų naudai. Pasak N.Čiakienės, iki pandemijos kasmet prevencinėse gimdos kaklelio vėžio programose dalyvaudavo apie 50-60 proc., moterų.

Užklupus COVID-19, 2020 metais gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t.y. tik 29 proc. arba 123 tūkst. moterų mažiau nei 2019-aisiais.

„Prevencinės patikros niekuomet neveiks taip, kaip turėtų veikti, jei moterys neras laiko sau, jeigu savo sveikatą laikys antraplaniu dalyku. Mes turime keisti savo požiūrį ir prioritetus. Dabar jau nieko nestebina moterys gebančios suderinti karjeros aukštumas ir šeimą, darbą ir laisvalaikį, tačiau norisi paskatinti visas moteris į savo gyvenimus įtraukti ir privalomą rūpestį savimi bei savo sveikata.

Pandemija kiša koją, tačiau tik nuo mūsų pačių priklauso kiek laiko ir savistabos skirsime tam, kad būtume sveikos, kad ligos būtų diagnozuotos laiku, kol dar įmanoma efektyviai jas gydyti. Paskelbkite šiuos pandeminius metus savo sveikatos metais, neabejoju, būsite sau dėkingos“, - nelikti abejingomis sau ragina A.Grabinskė ir nuogastauja, jog pralaimi tik tos moterys, kurios viską palieką savieigai.

Siūlo keisti požiūrį

„Aviva Lietuva“ vadovė A.Grabinskė tikina, jog save mylinti, atsakinga moteris galvodama apie sveikatą, turėtų numatyti ir tuos atvejus, kuomet sveikata paves, liga užklups, galimybės dirbti gydantis sumažės, bet kitos atsakomybės, finansiniai įsipareigojimai niekur nedings. Visa tai nebus taip sunkiai pakeliama, jeigu laiku bus sudėti reikiami saugikliai.

„Peržvelgę „Aviva Lietuva“ universalaus gyvybės draudimo kritinių ligų išmokas prasidėjus pandemijai pamatėme, jog moterims diagnozavus gimdos kaklelio, gimdos ar kiaušidžių vėžį vien 2020 metais išmokėta draudimo suma viršija 70 tūkstančių eurų.

2021 metais dėl tų pačių onkologinių susirgimų klientėms išmokėta kritinių ligų draudimo suma siekė 109 tūkstančius eurų, o vidutinė išmokos suma - daugiau nei 10 tūkstančių eurų. Taigi 2021-aisiais gimdos kaklelio, kiaušidžių ar gimdos kūno vėžys, panašu, buvo vis dažniau diagnozuojamas moterims.

Galbūt dėl to, kad maža dalis tikrinosi prevenciškai, galbūt galima suversti kaltę pandemijai, tačiau tai taip pat yra ženklas, jog reikia saugoti save visokeriopai“, - sako A.Grabinskė.

Realybė skaudi

Pasak POLA direktorės N.Čiakienės, kai kurioms vėžio formoms gydyti reikalingi Lietuvoje dar nekompensuojami inovatyvūs vaistai. Toks gydymas kainuoja dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Retas žmogus gali už juos susimokėti savo lėšomis. Kitas labai svarbus aspektas – kasdieniam pragyvenimui skirti pinigai.

„Nors vėžio gydymas, operacijos, pagrindinės reabilitacijos procedūros pacientams Lietuvoje yra kompensuojamos, visgi nemažai išlaidų tenka skirti sveikatos atstatymui, vizitams į gydymo įstaigas, taip pat dalykams, susijusiems su mitybos, gyvensenos pokyčiais. Tai gali sudaryti nemažą sumažėjusio šeimos biudžeto dalį.

Jei žmonės turi santaupų, galbūt yra apsidraudę, tuomet jiems paprasčiau išgyventi, nes su finansiniais sunkumais susiduria dauguma onkologinių pacientų ir jų šeimų. Ištikus ligai, pajamos sumažėja, išlaidos išauga, žmonės sunkiai patenkina būtinuosius poreikius“, - tikina Neringa Čiakienė ir priduria, jog tyrimų duomenys rodo, kad laiku negaunant paramos ir palaikymo, blogėja ne tik onkologinių pacientų gyvenimo kokybė, bet prastėja ir jų išgyvenamumo rodikliai.

Kiekvienais metais Lietuvoje  vėžiu suserga daugiau nei 18 000 žmonių. Lietuvoje gyvena apie 110 000 žmonių, kurie šiuo metu gauna aktyvų gydymą arba reguliariai lankosi gydymo įstaigose dėl galimo ligos atsinaujinimo ir susiduria su finansiniais bei kitais sunkumais.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija gali suteikti POLA kortelę, su kuria jos turėtojui priklauso:

  • Nemokami renginiai daugiau nei 70 kultūros įstaigų

  • Nuolaidos daugiau nei 100 įmonių visoje Lietuvoje

  • POLA renginiai, seminarai, mokymai

  • Nemokamos teisinės ir psichologinės konsultacijos

  • Gydymo alternatyvų įvertinimas bei gyvensenos rekomendacijos

Daugiau informacijos www.pola.lt

Sidebar placeholder