Greiti ir maistingi pusryčiai prieš mokyklą: maisto technologė dalijasi pusryčių gamybos principais

Nors tai – patogus pasirinkimas, taupantis tėvų laiką, sotūs pusryčiai augančiam organizmui yra ypač reikalingi. Todėl tėvams reikia gaminti lengvai ir greitai paruošiamus, skanius pusryčius, kuriuos vaikai galėtų suvalgyti namuose ar pakeliui į mokyklą.

Kokių maistingų, greitai paruošiamų pusryčių galima pasiūlyti vaikams? Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį juos gaminant? Apie tai pasakoja sveiko maisto technologė Raminta Bogušienė.

Duona – puikus pagrindas ruošiant greitus ir kokybiškus pusryčius

Pasak sveiko maisto technologės R. Bogušienės, greitiems vaikų pusryčiams puikiai tinka įvairūs sumuštiniai.

„Sumuštiniai yra geras ir sveikatai palankus maistas, svarbiausia rinktis viso grūdo duoną, atkreipti dėmesį, ar cukraus kiekis šimte gramų produkto neviršija 5 g, druska – 1 g, o skaidulinių medžiagų yra bent 6 g šimte gramų produkto.

Jeigu duona yra natūralaus raugo, ekologiška – dar geriau. Prie sumuštinių tinka daugybė priedų: avokadas, be lukšto ar įprastai virtas kiaušinis, salotos, virta aukščiausios rūšies mėsa, sūris.

Mėgstantiems saldžiau – riekelė šviesios arba tamsios duonos, apteptos riešutų sviestu ir pagardintos bananų ar kitų vaisių griežinėliais. Jeigu ant duonos tepame sviestą, svarbu nenaudoti jo per daug, tepti tik tiek, kad uždengtume riekelės akutes.

Svarbiausia taisyklė norint, kad sumuštinis būtų sveikas – nepamiršti daržovių ir baltyminių produktų: mėsos, sūrio, kiaušinio ir kitų baltymų turinčių produktų“, – pasakoja R. Bogušienė.

„Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė priduria, kad skaidulos ypač svarbios sotumo jausmui užtikrinti.

„Maistinės skaidulos yra nevirškinamos, todėl dažnai vadinamos natūralia organizmo šluota, nes atlieka valymo funkciją. Taip pat skaidulos lėtina virškinimo procesą, tad vartodami daug skaidulų turinčio maisto ilgiau jaučiamės sotūs.

Jos taip pat maitina žarnyno gerąsias bakterijas, mikrobiotą, kurios naudingos visai imuninei sistemai. Daug skaidulų turinti duona – puikus pasirinkimas vaikų pusryčiams, užtikrinsiantis ilgai išliekantį sotumo jausmą ir gerą sveikatą“, – apie skaidulas pasakoja S. Šoblinskienė.

Maisto technologė R. Bogušienė teigia, kad taupant laiką pusryčius vaikams galima paruošti ir dieną prieš. „Pavyzdžiui, jeigu tai – karštas sumuštinis, galime jį pagaminti vakare, o ryte pašildyti orkaitėje prieš vaikui išeinant į mokyklą.

Jeigu renkatės košę, ją irgi galima užpilti verdančiu vandeniu dieną prieš, o ryte pašildyti ir pagardinti sviestu, augaliniu aliejumi, varške, uogomis, riešutais ar kitais priedais.

Šaltuoju metų sezonu galima paruošti košę ryte ir sudėti ją į priešpiečių dėžutꠖ tokiu atveju vaikas galės mėgautis pusryčiais vykdamas į mokyklą, jeigu keliauja automobiliu“, – apie greitai paruošiamus pusryčius vaikams pasakoja R. Bogušienė.

Svarbiausia – subalansuota mityba

Pasak maisto technologės R. Bogušienės, norint, kad vaikas ilgam būtų sotus ir valgydamas gautų visų organizmui reikalingų medžiagų, pusryčiai turi būti subalansuoti.

„Kaip ir per kiekvieną valgymą, su pusryčiais vaikas turi gauti visų organizmui būtinų maisto medžiagų – angliavandenių, baltymų ir riebalų, taip pat skaidulinių medžiagų ir vitaminų.

Subalansuoti pusryčiai nėra tiesiog košė. Tačiau košę, pagardintą kokybišku alyvuogių aliejumi, sviestu, pienu ar augaliniu gėrimu, jau galima vadinti subalansuotais pusryčiais. Kuo jie bus labiau subalansuoti, tuo vaikas ilgiau išliks sotus“, – teigia R. Bogušienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vartojant nevisavertį maistą, kuriame daug cukraus, mažai skaidulų, gali kilti įvairiausių neigiamų pasekmių.

„Pasekmės pirmiausia gali tapti pastebimos vaiko elgesyje – nuotaikų kaita, hiperaktyvumas, vėliau – pasyvumas. Antra, nevisavertė mityba daro įtaką imunitetui, tai didina tikimybę sirgti peršalimo ligomis ypač šiuo pereinamuoju laikotarpiu.

Trečia, jeigu vaikas nuolat valgo tą patį maistą, mityba tampa nesubalansuota, jo organizmui ima trūkti būtiniausių medžiagų. Ypač svarbūs baltymai – tai statybinė organizmo medžiaga, be kurios nė viena ląstelė negali atsinaujinti.

Nesubalansuota mityba gali sukelti sveikatos bėdų – ilgalaikius sveikatos sutrikimus, kurie dažniausiai atsiranda genetiškai silpniausiose organizmo vietose“, – R. Bogušienė.

Paklausta, ką daryti, jeigu vaikas nenori valgyti pusryčių, maisto technologė teigia, kad šis nenoras yra susijęs su sočia ir vėlai valgoma vakariene.

„Juk ne tik vaikai, bet ir daugelis suaugusiųjų rytais nesijaučia alkani. Taip dažniausiai yra todėl, kad pagrindinis jų valgymas būna vakare. Tam, kad vaikas norėtų pusryčių, rekomenduojama bent dvi tris valandas iki miego nevalgyti, atsisakyti naktipiečių.

Taip ryte vaikas bus labiau išalkęs ir mieliau suvalgys jam paruoštus pusryčius, jau pirmoje dienos pusėje gaus organizmui būtinų maisto medžiagų. Kitu atveju tikėtina, kad vaikas persivalgys per pietus ar vakarienę, o išalkęs rinksis daug cukraus turinčius užkandžius“, – apie būtinybę vaikams valgyti pusryčius pasakoja R. Bogušienė.