Tai ne pervargimas ir ne streso pasekmė. Tai – išsėtinė sklerozė, autoimuninė liga, kuri puola centrinę nervų sistemą ir dažniausiai užklumpa jaunus žmones. Liga, kuri negydoma gali greitai pasodinti į neįgaliojo vežimėlį.
Pažeidžia centrinę nervų sistemą
Dėl organizme įvykusios klaidos imuninės ląstelės ima pulti savas ląsteles ir paveikia centrinę nervų sistemą. Ši liga vadinama išsėtine skleroze ir nieko bendro su atminties suprastėjimu neturi.
Klaipėdos universiteto ligoninės Neurologijos klinikos vadovė dr. Lina Malcienė aiškina, kad išsėtinė sklerozė išsivysto, kai imuninė sistema pažeidžia mielino dangalą – tai apsauginis riebalinis sluoksnis, kuris apgaubia nervines skaidulas aksonus, panašiai kaip elektros laidus apgaubia plastmasės sluoksnis. Mielino dangalas padeda greitai ir efektyviai perduoti elektrinius impulsus tarp nervinių ląstelių.
Jei mielino dangalas dėl imuninių ląstelių „puolimo“ tampa nevientisas, impulsai arba plinta trūkčiodami, arba iš viso nutrūksta ir periferinė nervų sistema iš smegenų nebegauna komandos, pavyzdžiui, pakelti ranką ar žengti žingsnį.
Gydytoja sako, kad išsėtinė sklerozė yra jaunų žmonių liga. Ja dažniausiai suserga 20–40 metų žmonės.
Simptomų daug
Neurologijos klinikos vadovės dr. L. Malcienės teigimu, simptomai, kuriuos patiria susirgęs žmogus, priklauso nuo to, kurioje vietoje pažeistas mielino sluoksnis.
„Neretas atvejis, kad visų pirma pažeidžiama rega, dažniausiai – viena akis, – sako gydytoja. – Atsikelia žmogus ryte ir nebemato arba sako, kad ėmė matyti tarsi pro užuolaidą ar mirga akyse. Dažnai jie jaučia skausmą „už akies“, akiduobėje. Būna, kad pažeidžiami nervai, kurie valdo akis, – akių judinamieji nervai. Tada žmogus mato du vaizdus.“
Liga gali paliesti ne tik akis. Dažni motorikos sutrikimai, pavyzdžiui, kojos ar rankos silpnumas, – tarsi dalinis paralyžius. Gali atsitikti ir atvirkščiai – raumuo susitraukia – spazmuoja.
Dažnas simptomas, kai pradeda tirpti ranka arba „bado“ tarsi adatėlėmis ar jauti, kad ji nutirpusi, tarsi nugulėta. Vėliau gali imti drebėti rankos ir dėl to, pavyzdžiui, sunku nulaikyti pieštuką ar pataikyti šaukštą į burną.
„Gali pasireikšti pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai. Kartais tokie žmonės kalbėdami sunkiai artikuliuoja. Aplinkiniai juos gali palaikyti girtais, jie užkliūva ir policijai“, – sako gydytoja ir priduria, kad sergančiuosius neretai ištinka ir šlapinimosi sutrikimai – šie žmonės turi skubiai bėgti į tualetą arba negali ištuštinti šlapimo pūslės. Vyrai dėl to patenka pas urologus, nes mano, kad yra prostatos veiklos sutrikimų, ir tik vėliau nusiunčiami pas neurologus.
Svarbu žinoti, kad pirmieji simptomai po kiek laiko praeina savaime. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad gebėjimai greičiau atsikuria, jei ligonis kreipiasi į gydytojus ir jie gali pradėti gydyti. Tačiau jei žmogus serga ilgai ir nesigydo, prarastos organizmo funkcijos gali nebeatsikurti, tuomet žmogus lieka neįgalus.
„Įsisenėjus ligai, atkurti organizmo funkcijų nebegalime“, – teigia Neurologijos klinikos vadovė.
Kaip įtarti?
Tikriausiai ne vienas pagalvojote, kad ir jums yra taip buvę. Ar turėtumėt pagalvoti apie ligą?
Dr. L. Malcienė sako, kad iš tiesų šie simptomai nėra tik išsėtinės sklerozės požymis. Viena iš priežasčių, kai turite pagalvoti apie ligą, jei simptomai atsirado staiga. Pavyzdžiui, atsibudau ir nebematau ar bandau atsistoti ir griūnu, vėl bandau ir vėl griūnu.
Gydytoja sako, kad gali būti ir ne vienas simptomas, o keli. Vienu metu ar iš pradžių vienas, paskui kitas ir pan. Viskas priklauso nuo to, kiek ir kur imuninės ląstelės pažeis mielino dangalą. Tad jeigu kyla abejonių, dr. L. Malcienė pataria kreiptis į neurologus.
„Visų pirma mes išsiaiškinsime klinikinius simptomus – ką jūs jaučiate, paskui, pasinaudoję savo plaktukėliais, įvertinsime neurologinius impulsus. Jei kils įtarimų, teks atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, kuris patvirtins diagnozę ir parodys, kur yra pažeistas mielino dangalas“, – tvirtina specialistė.
Gali būti atliekama ir daugiau tyrimų, kurie padės atmesti kitas ligas ar tiksliau parinkti gydymą. Beje, ir tokių, kurie parodo, ar nėra pažeidimų, net tuomet, jei žmogus jų nejaučia, pavyzdžiui, regos nervo.
Gydo kaip Vakaruose
Dr. L. Malcienė tvirtina, kad šiuo metu išsėtine skleroze sergantiems Lietuvos žmonėms prieinamas toks pat gydymas, kaip kitose šalyse.
„Tinkamai besigydantys žmonės gyvena lygiai taip pat, kaip ir kiti – mokosi, dirba, sportuoja, keliauja. Jie sveikatą išsaugo iki senatvės ir nesibaimina neįgaliojo vežimėlio“, – tvirtina klinikos vadovė.
Kadangi išsėtine skleroze suserga jauni žmonės, suprantama, kad jie nori planuoti šeimą. Neurologai visuomet moterų apie tai klausia ir koreguoja gydymą taip, kad jis nepakenktų vaikeliui. Dabar gimdyti gali bet kuri išsėtine skleroze serganti moteris. Žinoma, jeigu liga nėra pažeidusi jos gebėjimo judėti.
Gydymą galima pasirinkti
Specialistė teigia, jei ligonis į specialistus kreipiasi prasidėjus ligai, jis gyvens visavertį gyvenimą, nes imuninės ląstelės nepakenks mielino dangalo ir nervinių impulsų perdavimas nesutriks – tai ir yra gydymo tikslas. Todėl nereikia delsti kreiptis į specialistus.
„Žinote, kad negalime pakeisti nervų. Jeigu žmogus ateina su dviem ramentais, negalime padaryti, kad jis vėl vaikščiotų be ramentų, bet galime pasiekti, kad jam neblogėtų“, – tvirtina gydytoja.
Dabar yra įvairių formų efektyvių vaistų – geriamųjų, leidžiamųjų į veną ir po oda. Geriamieji patogiau, nes ligonis pats juos gali suvartoti, dėl leidžiamųjų reikia vykti į gydymo įstaigas. Siūloma ir patogi gydymo galimybė, leidžianti pacientams gauti efektyvų gydymą su supaprastintu dozavimo tvarkaraščiu, kuris padeda pagerinti gydymo laikymąsi.
Tačiau gydytoja pabrėžia, kad kiekvienas žmogus gydomas individualiai, nes kiekvieno liga yra ypatinga. Todėl su kiekvienu kalbama, kad jis suprastų ne tik esamą situaciją, bet ir gydymo galimybes, perspektyvas, ir jis pats turi prisidėti prie sprendimo, kaip gydytis.
Gydytoja sako, kad būna labai liūdna, kai žmonės nepasitiki savo gydytoju, ar dar blogiau – patiki neva alternatyviomis gydymo priemonėmis ir praranda laiką. Vaistai nuo išsėtinės sklerozės – ne paracetamolis, jie nesuveikia greitai. Tinkamai negydoma išsėtinė sklerozė neišvengiamai veda link neįgalumo.
Dabar Lietuvoje yra keli išsėtinės sklerozės gydymo centrai – sostinėje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat galima kreiptis ir į specialistus, dirbančius Šiaulių bei Panevėžio ligoninėse. Kiekvienas ligonis gali rinktis gydymo centrą arčiau namų arba patinkantį gydytoją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą