Kaip suprasti, kad įklimpai: alkoholis, rūkymas ir kitos priklausomybės

Specialistai mato tendencijas, jog žmonės nebebijo kreiptis pagalbos. Kalbamės su Respublikinio priklausomybės ligų centro Ambulatorinio skyriaus vedėju klinikinės toksikologijos gydytoju Hariu JAKAVIČIUMI.

- Ar priklausomybė nuo alkoholio išlieka pirmaujanti, jei lyginsime su kitomis?

- Taip, pacientų, turinčių tokią priklausomybę, mes konsultuojame ir gydome daugiausiai. Dažniausiai problemų dėl alkoholio vartojimo turi vyresni žmonės, tačiau daugėja ir jauno amžiaus asmenų. 

Žmonės kreipiasi pagalbos į mūsų specialistus dėl to, kad nebegali kontroliuoti alkoholio vartojimo.

Žmonės kenkia ne tik sau, bet ir artimiesiems, kurie mato, kad žmogus nuolat vartoja alkoholį, konfliktuoja su šeimos nariais. 

Vartodami alkoholį žmonės prastai maitinasi, jų organizmui trūksta maistinių medžiagų, vitaminų, atsiranda nervų sistemos pažeidimai, kepenų, širdies-kraujagyslių ligos. 

Nutraukus ilgalaikį alkoholio vartojimą, gali prasidėti abstinencija, kuri sukelia nemalonius simptomus, dėl kurių žmonės dažnai vėl pradeda vartoti alkoholį.

- Kaip gydoma priklausomybė?

- Gydymas dažniausiai prasideda nuo abstinencijos gydymo, kurio metu siekiama sukontroliuoti šios būklės sukeltus simptomus (nerimą, prakaitavimą, drebulį, miego sutrikimus). Žmogus juos jaučia, kai kūnas negauna alkoholio. Sudėtingesniais atvejais galimos tokios komplikacijos, kaip traukuliai, ūmios psichozės, baltoji karštinė.

Abstinencijai kontroliuoti taikomas intensyvus medikamentinis gydymas, vėliau - kai fizinė būklė ir savijauta pagerėja, taikomas psichosocialinis gydymas. 

Tai gydymas, koncentruotas į žmogaus mąstymą, įgūdžių lavinimą, jo įpročių keitimą, siekiant išlaikyti ilgalaikę remisiją (alkoholio nevartojimą).

Atkrytis sveikimo procese yra natūralus procesas, svarbu, kad jis nebūtų labai ilgas, nes tuomet būna sunku sugrąžinti pacientą į remisiją.

Bet kuris Lietuvoje gyvenantis asmuo gali kreiptis į bet kurį RPLC filialą, jie yra Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune, Panevėžyje ir Vilniuje. 

Kai kuriais atvejais, siekiant gydymą pradėti kuo anksčiau, pacientai būna nukreipiami į kitus filialus, kuriuose būna mažesnės eilės.

- Kiek per metus žmonių gydosi nuo įvairių priklausomybių?

- Apskritai ambulatoriškai besigydžiusių pacientų pernai buvo 21 000. Tai yra 2200 daugiau nei buvo 2022 metais. 

Tendencija auganti - vis daugiau pacientų kreipiasi dėl priklausomybių gydymo. Baimė kreiptis pagalbos į specialistus ir pripažinti, kad turi problemų, mažėja. 

Anksčiau buvo didesnė tokių asmenų stigmatizacija, žmonės slėpdavo savo problemas, tačiau pastaruoju metu visuomenė tampa tolerantiškesnė.

Įstaigoje sulaukiame įvairių socialinių sluoksnių pacientų. Galimybė gydytis yra tiek su siuntimu, tiek anonimiškai, tik šiuo atveju pacientas, norėdamas gydytis anonimiškai, už paslaugas turi sumokėti pats. 

Dažniausiai anonimiškai gydosi aukštesnio socialinio sluoksnio pacientai (kurie gali sau tai leisti finansiškai). Pacientui suteikiamas anoniminis kodas, su kuriuo jis lankosi įstaigoje ir yra konsultuojamas. 

Jokia informacija nėra susiejama su konkrečiu asmeniu. Informacija nėra pateikiama e.sveikatos portale. Ji lieka tik pas mus anoniminėje paciento kortelėje.

- Yra žmonių, kurie kiekvieną savaitgalį vartoja alkoholį ir neva nemato problemos.

- Tokiais atvejais mes bandome išsiaiškinti, ar alkoholio vartojimas yra tik epizodinis, ar tai jau yra priklausomybė. 

Klausiame, ar po savaitgalio žmogus jaučia, kad sunku įsivažiuoti į darbinį ritmą dėl abstinentinių simptomų, ar didėja tolerancija alkoholiui, t.y. reikia vis didesnio kiekio alkoholio, ar darosi sunku kontroliuoti vartojimą, ar atsirado kokių nors sveikatos problemų. Šie klausimai padeda įvertinti problemos mastą.

- Kokie žmonės tampa priklausomi nuo vaistų?

- Pacientai - labai įvairūs, jų daugėja. Tai pacientai, kuriems ambulatoriškai paskirti vaistai nerimui gydyti, ir tie vaistai yra vartojami per ilgai. Jie neturėtų būti vartojami ilgiau nei mėnesį. 

Bet Lietuvoje tokių vaistų skyrimas trunka ir metus, todėl palaipsniui vystosi priklausomybė. Prireikia vis didesnių dozių, žmogus ieško stipresnių alternatyvų.

Kita pacientų grupė - tai žmonės, kurie jaučia stiprius skausmus, pavyzdžiui, neurologinių susirgimų, navikinių procesų atvejais ir pan. 

Paprastai tokiems žmonėms būna paskirti opioidiniai analgetikai. Juos vartojant irgi vystosi priklausomybė.

Yra pacientų, kurie aktyviai vartoja narkotikus, ir kartu vartoja raminamuosius vaistus, kad sustiprintų teikiamą efektą.

Ir dar viena pacientų grupė, kurie savarankiškai vaistais malšina narkotinių medžiagų sukeltus abstinencijos simptomus. 

Raminamieji vaistai taip pat turi nelegalią rinkos dalį, kurie yra analogai tradicinių raminamųjų vaistų, jie dažnu atveju stipresni, juos įsigyti lengviau. 

Pastebime, kad vis daugiau yra jaunų pacientų, turinčių priklausomybes nuo sintetinių narkotinių medžiagų, kurias nutraukus kyla sunkūs abstinencijos simptomai. 

Tokiais atvejais bandoma tiesiog nelegaliai įsigyti vaistų.

- Ar priklausomybė nuo rūkymo aktuali problema, kokia situacija dėl elektroninių cigarečių vartojimo?

- Dėl rūkymo (priklausomybės nikotinui) pacientų turime mažai, nes, regis, žmonės vis dar netraktuoja rūkymo kaip rimtos priklausomybės. 

Vyresni žmonės dažniausiai rūko tradicines cigaretes, jaunesni - elektronines, kaitinamąjį tabaką. 

Jaunesni žmonės į šią priklausomybę įninka dėl smalsumo, dėl to, kad kažkas jam ar jai pasakė, „pabandyk, atsipalaiduosi, jausiesi maloniai". 

Dar vyrauja tas požiūris, jog jei rūkai, esi neva kietas. Dažnu atveju, draugų įtaka vartojimui turi didžiausią reikšmę. 

E.cigarečių vartojimas, ypač jauname amžiuje, auga. Yra tėvų, kurie patys nuperka e.cigaretes vaikams, kad jie nerūkytų tradicinių cigarečių, nežinodami, kad tai tas pats blogis. Yra tėvų, kurie netoleruoja to nuo pirmos dienos. 

Vaikams iškeliami ultimatumai. Kai tėvai mato, jog nebekontroliuoja situacijos, atveda vaikus į konsultaciją. 

Dažnas vaikas sako, pabandžiau, ir nemanau, kad čia kažkas blogo, todėl tęsiu. 

Labai sudėtinga įvertinti pakenkimą sveikatai, kai jis yra uždelstas, pakenkimas organizmui nėra momentinis. Todėl ir patys vaikai nesuvokia problemos masto.

Jaunimas labai pamėgo sintetinius kanabinoidus. Jų poveikis panašus kaip kanapių, tik stipresnis, labiau neprognozuojamas. 

Būna atvejų, kai paauglys rūko e.cigaretes ir prasideda traukulių priepuolis, psichozės, žmogus praranda sąmonę...

Tradicinės e.cigaretės tokių simptomų tikrai nesukels. Ūmios būklės kyla, nes į e.cigaretes pilamasi narkotinių medžiagų.

Jauni žmonės psichoaktyvių medžiagų dažniausiai pabando vakarėliuose, pasilinksminimo vietose. 

Paprastai jie vartoja alkoholį, tada išdrąsėja ir kažkam pasiūlius, pabando narkotikų. 80 proc. atvejų mes, deja, negalime nustatyti, kokią narkotinę medžiagą žmogus pavartojo. 

Rinkoje šiuo metu užfiksuota beveik 1000 įvairių psichoaktyvių medžiagų. Apsinuodijimo atvejais išvadas darome pagal paciento pasakojimą, klinikinius simptomus, jo elgesį.

Pasitaiko, kad žmogus nežino vartojęs narkotikų. Vakarėliuose įpilama kažkokių medžiagų į kokteilius, kitus gėrimus. 

Tada žmonės atvyksta į priėmimo skyrių išsigandę, kad jaučiasi keistai. Pasakoja, kad vartojo alkoholį su draugais ir staiga atsibudo stotelėje ar kitoje vietoje purvini, neatsimena, kas įvyko.

- Naujų priklausomybių atsirado?

- Daugėja elgesio priklausomybių - priklausomybių nuo ekranų, socialinių tinklų. Tai aktualu jaunesnio amžiaus pacientams. 

Tėvai pamato, kad prastėja vaikų mokymosi rezultatai, santykiai su artimaisiais tampa paviršutiniški, nes vaikas daugiau laiko praleidžia prie ekrano, mažiau bendrauja su draugais, mažėja socialinis ryšys su kitais.

Tėvai iš pradžių bando patys spręsti problemą, riboja ekrano žiūrėjimą, bet taiko pernelyg drastiškus ir per greitus sprendimus. 

Mes rekomenduojame mažinti prie ekrano praleidžiamą laiką po truputį, nes kitaip gali būti labai stipri grįžtamoji reakcija. Jeigu vaikas po 6 val. prasėdi prie kompiuterio, tai mažinti iki 5 val. su puse, po savaitės - 5 val., ir tai daryti palaipsniui. 

Nekviesti valgyti tuo momentu, kai kažkoks svarbus žaidimo momentas, susitarti, kad vaikas pabaigia sau svarbų dalyką, kuris galbūt truks tik kelias minutes, taip išvengsite konflikto. O tėvai dažniausiai sako ateik čia ir dabar.

Tokioms priklausomybėms gydyti vaistų nėra, čia gydymas sukoncentruotas ir akcentuotas į vaiko elgesio ir įpročių keitimą.

Priklausomybė nuo ekranų lemia ir sveikatos bėdas, vaikai dažnai maitinasi nesveikai, nepakankamai, net į tualetą pamiršta nueiti, vis tiek sėdi, nors yra fizinės organizmo reakcijos ir poreikiai. Vaikams trūksta poilsio, jie neišsimiega, ką jau kalbėti apie akių gadinimą.

- Kaip Jūs pats kaip medikas pasirinkite tokią sritį? Nelengva dirbti su pacientais, kurių sveikimo kelias ilgas.

- Aš pagal specialybę esu toksikologas, karjerą pradėjau dirbdamas sostinėje Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo skyriuje. 

Matydavau ūmias būkles - apsinuodijimus alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis. Supratau, kad gydžiau tik vartojimo sukeltas pasekmes. 

Žmogų išgelbėji nuo tuo momentu pavojingo apsinuodijimo, o kaip jis toliau gyvena? Kokia yra to vartojimo priežastis? Norėjosi plėsti akiratį ir žvelgti giliau į problemas. 

Taigi dabar dirbu ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre, ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

Gydytojai dažnai vengia tokio darbo, nes tai sudėtingas darbas, dirbame su specifiniais pacientais. Bet man šis darbas yra įdomus. 

Matau, kaip keičiasi patys pacientai, kaip sveiksta, susiranda darbus, susitvarko gyvenimus. 

Kiekviena diena darbe yra iššūkis, kuris dėl pacientų gerovės skatina tobulėti.