Kaip veiktų kraujo donorystė neramumų atvejais Lietuvoje? Ruoštis padeda Ukrainos ir Izraelio atvejai

Kraujo donorystė sklandžiai veikia net ir didelių neramumų atvejais, jei egzistuoja sėkmingas kraujo parengties planavimas, yra paruošti sprendimai net ir nenumatytiems atvejams. 

Tokias patirtis atskleidžia karo Ukrainoje bei „Hamas“ atakos Izraelyje pavyzdžiai, o jais remiasi ir didžiausia Lietuvoje kraujo donorystės įstaiga – Nacionalinis kraujo centras (NKC), kuris nuolat atnaujina kraujo donorystės planus, kaip reikėtų elgtis esant krizinėms situacijoms mūsų šalyje.

NKC iniciatyva į Lietuvą sukviesti Ukrainos, Izraelio bei dar penkių šalių atstovai, kurie Vilniuje vykusioje mokslinėje konferencijoje diskutavo, kaip užtikrinti sklandžią kraujo donorystę šiuolaikinių grėsmių aplinkoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės Jurgitos Grebenkovienės teigimu, kraujo atsargų kaupimas, saugojimas ir logistika – viena iš sudedamųjų pasiruošimo ekstremalioms sąlygoms dalių.

„Ekstremaliomis sąlygomis poreikis kraujui ir jo komponentams išauga kartais, todėl svarbu užtikrinti nepertraukiamą tiekimo grandinę, taip garantuojant gydymo įstaigų darbą bei saugant gyvybes.

Kitų valstybių sukaupta patirtis yra vertinga, nes leidžia taupyti laiką ir resursus, sudarant sąlygas diegti jau pasiteisinusius sprendimus. Sveikintina iniciatyva naudotis tarptautiniu partneriu veikla ir žiniomis, juos suburiant“, – sako J. Grebenkovienė.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas pabrėžia, jog Ukrainos bei Izraelio atvejai puikiai atskleidė, kiek kilus neramumams yra svarbu aiškiai žinoti, ką ir kaip reikia daryti. Tad reguliariai atnaujinti planus, kaip šalyje turėtų veikti kraujo donorystė krizių laikotarpiais, būtina ir Lietuvoje.

„Lietuviai jau įrodė, jog moka susitelkti, kuomet dar pirmosiomis karo Ukrainoje savaitėmis šalies kraujo donorystės įstaigos sulaukė daug užklausų, ar galima kraujo paaukoti Ukrainai.

Gyvename neramiais laikais, tad turime ne tik toliau telkti kraujo donorus, tačiau ir numatyti, kaip, pavyzdžiui, ištikus krizėms pasirūpinti specialiomis priemonėmis, skirtomis ruošti kraują ar jo komponentus, tvaria logistika. Jei to nepadarysime, neramumų metu kraujo donorystės sistema gali sutrikti.

Tokiu atveju apsirūpinti kraujo komponentais, kurie be galo reikalingi gelbstint ligonių gyvybes, bus be galo sunku“, – sako D. Gutauskas.

Patarimus dalijo su karo realybe susidūrę specialistai

NKC kvietimu, Lietuvoje lankėsi bei patirtimi dalijosi Ukrainos Transplantacijos koordinavimo centro direktoriaus pavaduotojas Oleksandras Serhiienko, kuriam Ukrainoje tenka kasdien užtikrinti saugų ir nepertraukiamą kraujo tiekimą kariškiams bei civiliams.

Pasak O. Serhiienko, žinant dabartinę geopolitinę situaciją, suprasti iššūkius, kurie gali kilti galimų nelaimių ar karinės agresijos atvejais, yra būtina jau nebe pavienėms šalims, o visai Europai.

„Ne tik Ukraina, bet ir visos Europos šalys yra situacijoje, kai bet kuriuo momentu, bet kurioje vietovėje gali prasidėti neramumai.

Taigi Europos šalys turi būti pasiruošusios tokiems iššūkiams, kaip kraujo atsargų aprūpinimo užtikrinimas, nes tai yra esminis dalykas stabiliam sveikatos priežiūros sistemos ir visos šalies veikimui. Konferencija, kurioje vieni su kitais dalinamės patirtimi apie kraujo donorystės parengties planavimą, yra be galo svarbi, siekiant išlaikyti stabilumą“, – teigė jis.

Konferencijoje, nuotoliniu būdu patirtimi taip pat dalijosi Barzilai medicinos centro, Izraelyje, Hematologijos instituto kraujo banko vadovas Dr. Yosefas Barshay’us bei Izraelio skubios pagalbos tarnybos „Magen David Adom“ direktorė, Prof. Eilat Shinar. Jie po „Hamas“ atakos Izraelyje pernai spalio 7 d., rūpinosi ir koordinavo, kad sužeistus žmones pasiektų kraujo atsargos, telkė kraujo donorus.

Y. Barshay’aus teigimu, krizinė situacija jam ir jo kolegoms leido suprasti, kad kilus neramumams, be bendro susitelkimo yra be galo svarbūs ir tokie niuansai, kaip kraujo banko koordinatoriaus buvimas  kvalifikuotu gydytoju, kiekvieną valandą atliekama kraujo produktų inventorizacija, galimybės organizuoti kraujo donorystę vietoje, kuri yra pakankamai apsaugota ar pačių kraujo centro darbuotojų galimybės paaukoti kraujo.

Tuo tarpu E. Shinar pridūrė, kad krizinėse situacijose, visų pirma, be galo svarbus yra kiekvienos įstaigos bei asmens konkrečių pareigų ir atsakomybių žinojimas. Tuomet – aktyvumas ir greita reakcija.

Be Ukrainos bei Izraelio atstovų, kurie pasidalijo realiais pavyzdžiais, kaip pavyko užtikrinti sklandžią kraujo donorystę karo atveju, patirtimi apie kraujo parengties planavimą taip pat dalijosi ir diskutavo Ministrės Pirmininkės patarėja sveikatos politikos klausimais Živilė Gudlevičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Lietuvos kariuomenės ir dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atstovas, majoras Salvijus Milašius.

Taip pat svečiai iš kitų Europos šalių – Europos kraujo aljanso (EBA) prezidentas Dr. Pierre’as Tiberghienas, „Sanquin Consulting Services“ vykdantysis direktorius Dr. W. Martinas Smidas, Vokietijos Raudonojo Kryžiaus kraujo donorystės centro medicinos direktorius Dr. Lambros Kordelas, Suomijos Raudonojo kryžiaus kraujo tarnybos vyriausiasis gydytojas Dr. Jarkko Ihalainenas, Norvegijos kraujo parengties centro direktorė Dr. Torunn Oveland Apelseth.

Ekspertai aptarė tokias temas kaip nenumatytų atvejų planavimas kraujo donorystės įstaigose, masinis kraujo perpylimas esant dideliam kraujavimui, hemostatinio būklės stabilizavimo perspektyvos karinių operacijų metu, kraujo parengties planavimas visuose sveikatos priežiūros lygmenyse.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder