Ugniagesys papasakojo, kaip užgesinti užsidegusius riebalus, o toksikologė – kodėl šiukštu negalima nuodingos chemijos perpilti į panaudotus gėrimų buteliukus.
Vos vienas neapgalvotas veiksmas ir aliejus, degus skystis ar iš pažiūros nekaltas skystis mineralinio vandens butelyje stipriai sužalojo ne vieną.
Iš pažiūros neįtikėtini, tačiau, pasak medikų, dažni atsitikimai baigiasi reanimacijoje.
„Sprogsta tas butelis ir dega visas kūnas: ir drabužiai, ir veidas, ir viskas“, – apie degaus skysčio pavojų pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus.
Kepate, gruzdinate maistą aliejuje?
Turite žinoti, kuo kai kuriems baigiasi elementarus užmaršumas ir žinių stoka. Jei ir jūs ne prie viryklės, o kitame kambaryje laukiate, kol įkais aliejus, rizikuojate sveikata ir net gyvybe.
Vos keletas minučių ir aliejus gali užsidegti.
Nudegimai nuo įkaitinto aliejaus yra ypač skausmingi. Anot gydytojo V. Vaitkaus, prie kūno prikepęs aliejus laibai sunkiai valosi.
Kokios klaidos negalima daryti, jei užsidegė aliejus? Žmonės instinktyviai griebia vandenį, tačiau tai – didžiulė klaida.
Degantis aliejus ir vanduo – itin pavojingas derinys. Tad ką daryti, jei perkaitinote aliejų ir jis užsidegė?
Geriausias gesinimo būdas – dangtis.
„Reikėtų palaukti, kol jis atvės, neatidarinėti, nes garai yra karšti ir gali pakartotinai užsidegti.
Dar galima uždėti šlapią rankšluostį“, – pataria ugniagesys T. Veliseičikas.
Jeigu liepsna tokia, kad prieiti arti indo pavojinga, užgesinti aliejų galima kai kuriomis buitinėmis priemonės, pavyzdžiui, druska, žemėmis, smėliu.
Net ir pasibaigus kepsnių sezonui turite būti atsargūs dėl neatsargaus degaus skysčio panaudojimo.
Jei naudojate degų skystį liepsnai užkurti, turite prisiminti svarbią taisyklę – niekada nepilkite skysčio ant įkaitusių anglių arba į atvirą liepsną, tačiau pavojus slypi ne tik čia.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos-reanimacijos skyriuje kiekvieną savaitę atsiduria žmonės, netyčia išgėrę stabdžių skysčio, baliklio, dažų skiediklio, amoniako ar net kanalizacijos valiklio.
Kaip tai įmanoma, paklausite jūs?
„Supainioja dėl įvairių priežasčių. Gali būti, kad kitas žmogus perpylė iš didesnės taros į mažesnę, į tokią tarą, kuri yra nepažymėta, tarkime, joje buvo mineralinis vanduo ar limonadas.
Tikrai neretai pasitaiko, kad padeda į tokią vietą, kur galima laisvai pasiekti, būna padėta ant kriauklės ar į lentyną.
Dažnai būna, kad palieka garaže arba rūsyje.
Tikrai neretas variantas, kai žmogus bando nukalkinti arbatinuką, įpila kalkių valiklio į arbatinuką, užverda, pamiršta ir palieka, tuomet kitas žmogus įsipila to vandens su chemine medžiaga ir išgeria“, – komentuoja toksikologė G. Laubner.
Jei jūs irgi turite įprotį chemikalus supilstyti į gėrimų buteliukus ir jų nepažymėti, įsidėmėkite, kuo gali baigtis vienas gurkšnis: „Tai yra didžiulis nudegimas su nekrozės plotais.
G. Laubner kategoriška: niekada nepilkite chemikalų į gėrimų tarą. Jei reikia perpilti, naudokite specialius indus, pažymėkite juos kaip ypač pavojingus ir laikykite saugioje vietoje ten, kur niekas nesupainios su kokiu nors gėrimu, - rašo portalas LRT.lt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą