Kalnuose gyvenantys žmonės rečiau serga cukriniu diabetu: kodėl šis atradimas yra svarbus?

Žurnale „Cell Metabolism“ paskelbtas naujas Gladstone instituto tyrimas pagaliau atskleidė šio reiškinio paslaptį.

Eritrocitai – ne tik deguonies nešiotojai

Ilgą laiką buvo manoma, kad raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) atlieka tik vieną funkciją – perneša deguonį. Tačiau tyrimas parodė, kad esant deguonies trūkumui (hipoksijai), šios ląstelės tampa tikromis „gliukozės kempinėmis“.

Pasak dr. Yolandos Marti-Mateos, hipoksijos sąlygomis susidarantys eritrocitai yra ypatingi:

Jie turi žymiai daugiau gliukozės pernešėjų nei įprastos kraujo ląstelės.

Ląstelės aktyviai siurbia cukrų iš kraujo plazmos.

Sugertą gliukozę eritrocitai paverčia molekule, kuri padeda efektyviau išlaisvinti net ir nedidelį turimą deguonies kiekį į audinius.

Tai evoliucinis mechanizmas, padedantis organizmui išgyventi kalnuose, tačiau šalutinis jo poveikis – natūraliai sumažėjęs ir geriau kontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje.

„HypoxyStat“ – kalnų oras buteliuke?

Remdamiesi šiuo atradimu, mokslininkai jau žengė pirmąjį žingsnį link naujos kartos vaistų. Laboratorijoje buvo sukurta maža molekulė, pavadinta „HypoxyStat“.

Šis preparatas imituoja žemo deguonies lygio poveikį organizmui, tačiau faktiškai nesumažina deguonies kiekio įkvepiamame ore. Bandymai su pelėmis parodė stulbinančius rezultatus: vaistas visiškai normalizavo padidėjusį cukraus kiekį ir buvo efektyvesnis už šiuo metu rinkoje esančius medikamentus.

Ką galime padaryti jau dabar?

Nors „HypoxyStat“ dar laukia ilgi klinikiniai tyrimai, kol jis pasieks vaistines, specialistai primena paprastesnius būdus kontroliuoti cukrų. Vienas veiksmingiausių – vaikščiojimas. 

Reguliarus judėjimas ne tik gerina reakciją į insuliną, bet ir padeda raumenims efektyviau pasisavinti gliukozę, panašiai kaip tai daro „ypatingieji“ kalnų eritrocitai.

Šaltinis: Science Focus / Cell Metabolism.