Karščiai pavojingi dėl daugelio veiksnių. Svarbiausias yra poveikis organizmo skysčių balansui – per karščius padidėja prakaitavimas, vadinasi, ir skysčių netekimas per odą.
Be to, itin aukšta oro temperatūra organizmui sukelia didesnį stresą ir nuovargį.
Visi šie stresoriai veikia lėtinėmis ligomis sergančių, arterinę hipertenziją turinčių žmonių kraujospūdį dvejopai: vieniems pacientams arterinis kraujospūdis sumažėja, kitiems, atvirkščiai, dar padidėja.
Per karščius greitąją pagalbą žmonės dažniau kviečiasi dėl pakilusio kraujospūdžio.
Širdies ir kraujagyslių (ŠKL) ligų paūmėjimų bei įvykių rizika itin išauga oro temperatūrai perkopus 30 °C padalą.
Dar svarbesne laikoma juntamoji oro temperatūra, kuri gali būti aukštesnė, nei rodoma termometrų, ir yra susijusi su oro drėgnumu – kuo ore daugiau drėgmės, tuo aukštesnė juntamoj temperatūra.
Karštis veikia kraujospūdį
Pasak specialistų, per karščius sumažėjus ar padidėjus kraujospūdžiui reikėtų laikinai, kol tvyro karščiai, koreguoti ir vartojamų vaistų dozes.
Jei arterinis kraujospūdis sumažėja, vaistų dozes taip pat reikia mažinti, jei padidėja, tuomet vaistai ne tik turi būti vartojami taip pat kaip anksčiau, bet gali prireikti ir papildomos kraujospūdį mažinančios tabletės per dieną.
Kadangi vasara ateina kasmet, o lėtinė liga dažniausiai neišeina, tai pacientas turėtų nelaukdamas karščių pasitarti su gydančiu gydytoju, kaip rekomenduojama vaistus vartoti vasarą.
Kiekvienu individualiu atveju gydytojas, atsižvelgdamas į pacientą ir jo ligos istoriją, patars, kurias medikamentų dozes iš vartojamų vaistų sąrašo mažinti, o kurias didinti.
Tuomet žinodamas, kad vasarą jam reikia, tarkime, mažesnių vaistų dozių, pacientas galės pats jas saugiai pasikoreguoti“, – komentuoja kardiologijos profesorė.
Ji akcentuoja, kad vaistų dozių mažinimas nereiškia, kad vaistų galima visai nebevartoti.
Svarbu vaistus vartoti ir toliau, tiek nuo aukšto kraujospūdžio, tiek nuo padidėjusio cholesterolio – ligų, kurios dažnai diagnozuojamos kartu.
Cholesterolio koncentraciją mažinančio vaisto teigiamas poveikis karščio metu yra nė kiek ne mažiau reikalingas negu šaltuoju laikotarpiu.
Karščio metu stresas organizmui šiek tiek didesnis, todėl svarbu efektyviai saugoti kraujagysles nuo katastrofų, ką ir daro statinai.
Tai vaistas, kuris gali užkirsti kelią infarktui, insultui, apsaugoti nuo jų pasikartojimo, todėl jų vartojimo be gydytojo leidimo nutraukti negalima.
Pora dienų be vaistų gali lemti komplikacijas
Dažnai pacientai, kuriems diagnozuota ir arterinė hipertenzija, ir dislipidemija, geria ne atskirus šioms ligoms gydyti skirtus vaistus, bet politabletes, kuriose šie vaistai sujungti į vieną tabletę.
Tokiu atveju yra privalumas, kad pacientas suvartos ne tik vaistą nuo padidinto kraujospūdžio, bet ir statiną, nepamirš jo išgerti arba nenutrauks vartojimo savavališkai.
Kad mažesnis vartojamų tablečių skaičius pagerina ir paskirto gydymo režimo laikymąsi, rodo Europoje atliktos pacientų apklausos.
Jų duomenimis, gydymo režimo, kuomet reikia vartoti vieną tabletę, nesilaiko 1 iš 30 pacientų, o kai reikia vartoti dvi tabletes – jau 1 iš 5 pacientų.
Medikai taip pat pataria pasirūpinti pakankama vaistų atsarga išvykstant iš namų ilgesniam laikui: į sodus ar sodybas, į kitas šalis, kur gali būti sudėtinga vaistų įsigyti.
Būna, kad vyresnio amžiaus pacientai ilgesniam laikui išvyksta į sodus, kaimus ir vaistų nebepakanka.
Neišgėrus vieną dieną tragedija neįvyks, tačiau po 3-5 dienų grėsmė jau išauga.
Be abejo, priklauso ir nuo vaistų, pavyzdžiui, jei tai kraują skystinantys preparatai, kurie reikalingi kasdien, tai vos pora dienų be jų gali sukelti rimtas pasekmes – trombozę“, – perspėja profesorė.
Skysčių netekimas, stresas ir padidintas spaudimas – visi šie veiksniai padidina kraujagyslių trombozės riziką.
Trombozė gali įvykti bet kurioje organizmo vietoje, priklauso nuo to, ar galvos, ar širdies, ar kojų, ar vidaus organų arterijos yra labiau pažeistos.
Todėl kardiologai dar sykį primena, kaip svarbu nenutraukti vartoti vaistų karščių metu, nes dažniausiai tie vaistai yra kraujagyslių apsauga, kurios nelikus organizmas tampa pažeidžiamas ir gali įvykti trombozė, infarktas, insultas.
Gerti skysčių ir vengti saulės
Karščių metu reikėtų padidinti paprastai suvartojamų skysčių kiekį 0,5-1 litru, priklausomai nuo žmogaus svorio ir fizinio aktyvumo.
Jeigu žmogus labai fiziški aktyvus, gali reikėti suvartoti ir dviem litrais skysčių daugiau.
Tinkamas skysčių vartojimas ne tik užkerta kelią dehidratacijai, bet ir užtikrina tinkamą inkstų veiklą, nes lėtinių ligų turintiems pacientams, ypač ilgą laiką sergantiems arterine hipertenzija ar širdies nepakankamumu, dažnai būna sutrikusi inkstų veiklai.
Per karščius vandenį patariama gurkšnoti nuolat, nelaukti, kol pasijaus troškulys, taip pat gerti prieš einant į lauką, būnant lauke ir grįžus namo.
Būdas sužinoti, ar organizmas gauna pakankamai skysčių – stebėti šlapimo kiekį ir spalvą, kuri neturi būti tamsi ar koncentruota, nes tai rodo skysčių trūkumą.
Taip pat karščių metu reikia stengtis nevartoti labai sūrių produktų, mažinti druskos vartojimą, vidurdienį vengti saulės, aktyvesnes veiklas palikti rytui ar vakarui, kai būna kiek vėsiau.
Medikai pastebi, kad vyresni žmonės paprastai laikosi patarimų nebūti atviroje saulėkaitoje, tačiau negeria tiek skysčių, kiek reikia, o jaunesni atvirkščiai – skysčių suvartoja pakankamai, tačiau riziką pakenkti sveikatai didina visą dieną būdami saulėje.
Per karščius širdies problemos gali išlįsti ir tiems žmonėms, kurie anksčiau niekuo nesiskundė.
Ligos paprastai manifestuoja tam tikrų aplinkybių metu, karštis – viena iš jų.
Širdies ligų simptomai yra įvairūs, bet pagrindiniai – tai skausmai krūtinėje, dusulys ir stipraus širdies plakimo, arba permušimų, pojūtis.
Juos pajutus, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą