Kūno funkcijos pradeda veikti lėčiau, o tai gali sukelti domino efektą visame organizme.
Taigi, jei širdies plakimas pradeda lėtėti, tai turi įtakos kraujo ir deguonies cirkuliacijai visame kūne, o tai gali paveikti kitų organų, pavyzdžiui, smegenų, veiklą, rašo "Healthdigest".
Dėl šios priežasties gyvenimo pabaigoje žmogaus artimieji gali pastebėti neįprastus simptomus ir elgesį. Visa tai yra normalu ir yra mirties proceso dalis.
Nerimas
Šiai būklei būdingi įvairūs simptomai, įskaitant susijaudinimą, sumišimą ir emocijų protrūkius.
Šiuo laikotarpiu nuo terminalinio nerimo kenčiantis žmogus gali bandyti nusivilkti drabužius, ištraukti intraveninius vamzdelius arba išprovokuoti ginčus ir muštynes su artimaisiais.
Tačiau nėra nieko, ką kas galėtų nurodyti kaip terminalinio nerimo priežastį.
Nors kai kurie dalykai, pavyzdžiui, chemoterapija ir opioidai, gali sukelti nerimą, dauguma simptomų gali būti susiję su fiziniais ir psichiniais pokyčiais, kuriuos organizmas patiria gyvenimo pabaigoje.
Pasak Marie Curie organizacijos, mirtiną nerimą kenčiančio paciento gydymas pradedamas nuo bandymo nustatyti, kas jį gali sukelti.
Galbūt jie pradeda vartoti naujus vaistus arba pasikeitė jų gydymas.
Klausinėjimas apie ligonio būklę ir pagalba bandant žodžiais išreikšti tai, ką jis jaučia, taip pat gali padėti nustatyti nerimo priežastį.
Be to, paprasti dalykai, pavyzdžiui, laikrodžio pastatymas kambaryje, gali padėti pacientui įsitvirtinti ir pasijusti šiek tiek labiau kontroliuojančiu aplinką.
Kūno temperatūros sumažėjimas
Gyvenimo pabaigoje vienas pastebimų požymių yra nuolatinis kūno temperatūros kritimas.
Pasak "Suncrest Hospice", tai lemia medžiagų apykaitos pokyčiai ir yra labai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai dėvi šiltus drabužius, net kai yra karšta.
Tačiau artėjant mirčiai, temperatūros pokyčiai gali tapti dar drastiškesni, todėl žmogui gali tapti šalta liesti, o jo oda gali atrodyti plona ir beveik violetinė.
Tačiau nepatartina bandyti jų šildyti šildomosiomis pagalvėlėmis.
Šiuo gyvenimo etapu žmogaus oda yra labai plona, o šildymo pagalvėlė ar panašus prietaisas gali sukelti nudegimus. Situacijai ištaisyti pakaks šiltos antklodės.
Odos atspalvio pokyčiai
Gyvenimo pabaigoje oda dažnai būna dėmėta, jos paviršiuje atsiranda mėlynų ar violetinių dėmių.
Pagrindinė priežastis - širdies nesugebėjimas tinkamai pumpuoti kraują. Tai paprastai pasireiškia paskutinę gyvenimo savaitę.
Tačiau dėmėta oda ne visada atsiranda prieš mirtį, o atvejai gali būti įvairūs.
Ši būklė yra ženklas, kad organizmo kraujotakos sistema pradeda lėtėti.
Dažniausiai pirmiausia ji atsiranda ant pėdų ar kojų, bet gali būti pastebima ir ant rankų bei delnų.
Energijos antplūdis
Prieš pat mirtį žmogus gali pajusti staigų energijos ir proto aiškumo antplūdį.
Kaip paaiškino Raudonosios upės slėnio hospiso slaugytoja Ruby Gramlow, šiuo laikotarpiu gali padidėti apetitas, sutrikti kalba ir net atsirasti neramumas bei judrumas.
Kai kuriais atvejais šis pakilimas gali sumažinti paciento artimųjų budrumą, priversdamas juos manyti, kad pacientas atsigauna.
Pasak "GoodRx Health", keturi iš dešimties žmonių prieš mirtį patiria šį energijos antplūdį, kartais vadinamą "gyvenimo pabaiga" arba "terminaliniu aiškumu".
Kai tai įvyksta, pacientas paprastai būna budrus, ramus ir susikaupęs.
Specialistai sutaria, kad į tai reikėtų žiūrėti kaip į atsisveikinimo ir paskutinių meilės bei paguodos žodžių metą, o ne kaip į ženklą, kad viskas keičiasi.
Žarnyno ir šlapimo pūslės funkcijos pokyčiai
Žarnyno ir šlapimo pūslės funkcijos pokyčiai yra nemalonus šalutinis artėjančio gyvenimo pabaigos produktas.
"Quest Healthcare" duomenimis, 80 proc. pacientų, artėjančių prie mirties, gali pakisti žarnyno įpročiai.
Organizacija "Mano sveikata Alberta" praneša, kad gyvenimo pabaigoje pacientai gali rečiau šlapintis.
Kai jie šlapinasi, šlapimas būna tamsesnės spalvos, rudos ar raudonos spalvos.
Be to, pacientui gali būti sunkiau ištuštinti žarnyną dėl sumažėjusio skysčių suvartojimo.
Kvėpavimo įpročių pokyčiai
Artėjant gyvenimo pabaigai ir organizmui pradėjus išsijungti, labai dažnai sutrinka žmogaus kvėpavimas.
Vienas dažniausių gyvenimo pabaigoje pastebimų kvėpavimo tipų yra vadinamas Cheyne-Stokes kvėpavimu.
Jam būdingas gilus kvėpavimas, po kurio seka vis seklesni įkvėpimai ir net visiškas kvėpavimo sustojimas.
Nors tai gali kelti nerimą artimiesiems, Cheyne-Stokes kvėpavimas paprastai yra neskausmingas pačiam pacientui.
Kitas kvėpavimo pokytis, kuris gali atsirasti artėjant gyvenimo pabaigai, vadinamas agoniniu kvėpavimu.
Kai tai įvyksta, kvėpavimas tampa nevalingas, o kvėpavimas gali būti panašus į kūkčiojimą ar švokštimą, nes oras veržiamas per atsipalaidavusias paciento balso stygas.
Nors gali susidaryti įspūdis, kad mirštantysis užspringsta, iš tikrųjų tai tik refleksinis kvėpavimo sistemos darbas.
Haliucinacijos ir iliuzijos
Pasak "Crossroads Hospice & Palliative Care", prieš mirtį haliucinacijos ir vizijos pasitaiko dažniau, nei galite pagalvoti.
Gyvenimo pabaigoje žmonės mato žmones, kurių nėra šalia, kalbasi su mirusiais artimaisiais ir jaučia tokius kvapus, kaip cigarų ar kvepalų.
Šios vizijos juos taip pat gali trikdyti.
Ekspertai teigia, kad svarbu, jog šias vizijas patiriančio asmens artimieji nesistengtų paneigti vizijų, o stengtųsi parodyti jautrumą ir supratimą apie tai, ką pacientas patiria.
2016 m. atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 60 % pacientų nurodė gyvenimo pabaigoje matę sapnus ir vizijas.
Iš jų 78 % nurodė matę prieš juos mirusius žmones, įskaitant draugus ir giminaičius.
Daugiau nei 80 proc. teigė, kad iš pradžių šie regėjimai juos nuliūdino, tačiau galiausiai, aptarę juos su tyrimo komanda, pasijuto geriau.
Daugiau miegate
Mirštant žmogui sulėtėja medžiagų apykaita, todėl jis gali jausti nuovargį ir pavargimą.
Dėl to jie gali vis dažniau miegoti visą dieną. Slaugytoja Barbara Karnes sakė, kad pernelyg ilgas miegas yra natūrali organizmo dalis, kuri išsijungia, ir palygino kūną su baterija, kuri netenka įkrovos.
Nors miegas mirštančiam pacientui gali suteikti šiek tiek energijos, ilgainiui jam tiesiog nebereikės miego teikiamos įkrovos arba jis ilgai budės.
Pasak "Healthline", viena iš priežasčių, kodėl mirštantis žmogus daugiau miega, yra sumažėjusi medžiagų apykaita.
Sutrikus organizmo medžiagų apykaitai, tampa sunkiau išlaikyti energiją.
Kai taip atsitinka, nuovargį suvaldyti gali būti sudėtinga.
Geriausia, ką tokiais atvejais gali padaryti artimieji, - leisti pacientui miegoti tiek, kiek jam reikia, pasirūpinti, kad jis keltųsi, kai gali, ir judėti, kad nesusidarytų pragulų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą