Žiemą daugelis negali išeiti iš namų be striukės, pirštinių ir kepurės. Pastaroji, be to, kad yra stilingas aksesuaras, tapo ir „teisėta“ paplitusio mito priežastimi: esą pagrindinė kūno šilumos dalis išeina per galvą. Apie tai rašoma „Xataka“ medžiagoje.
Iš tikrųjų tai nėra visiška tiesa. Mitas, kad 40-50% šilumos „išeina“ per kaukolę, atsirado 1970 metais dėl JAV armijos atliktų eksperimentų. Savanoriai buvo rengiami arktybiniais kostiumais, dengiančiais visą kūną, išskyrus galvą. Logiška, kad matavimai parodė didelius šilumos nuostolius per vienintelę atvirą dalį – galvą. Iš čia ir kilo rekomendacija visada mūvėti kepurę.
Šiuolaikiniai tyrimai šį teiginį paneigia. Šilumos praradimas yra proporcingas atviros odos plotui. Jei suaugusio žmogaus galva sudaro apie 7% kūno paviršiaus, tai būtent tiek šilumos jis ir „praranda“ – maždaug 7-10%. Plaukikų atsparumo šalčiui analizė parodė: kaukolė neišsklaido šilumos neproporcingai, tai tiesiog atviras odos plotas.
Visgi galvą saugoti verta. Veido ir galvos odoje yra mažai riebalinio audinio ir daug kraujagyslių, todėl ji yra jautri šalčiui. Tad kepurė suteikia šilumos pojūtį ir padeda išlaikyti komfortą, nors funkciškai ji niekuo nesiskiria nuo pirštinių ar šaliko.
Yra išimtis – naujagimiai. Kūdikių galva sudaro didelę kūno paviršiaus dalį, todėl be kepurytės jie praranda kur kas daugiau šilumos. Tyrimai parodė, kad išnešiotiems vaikams kepuraitė gali sumažinti šilumos nuostolius 75% ir deguonies suvartojimą 85%. Šiltame kambaryje arba esant kontaktui „oda prie odos“, papildoma kepurės nauda mažesnė, o perteklinis apšiltinimas gali net sukelti perkaitimą.
Taigi, galva nėra „šilumos vamzdis“. Tačiau realiame gyvenime ji dažnai lieka vienintele kūno dalimi be apšiltinimo. Tad kepurė yra tiesiog efektyvus būdas išlikti šilumoje, o ne magiškas apsauginis skydas nuo šalčio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą