Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai metus baigė palaiminti ir apdovanoti

Sunkūs, bet darbingi metai

Po dvejų metų pertraukos be didesnių apribojimų surengtoje popietėje dalyvavo gausus būrys medikų, menininkų, dvasininkų, savo šypsenas slėpę po medicininėmis kaukėmis. 26 kartą surengtame renginyje daug dėmesio skirta ligoninės pasiekimams, startavusiai ligoninių tinklo pertvarkai, karo Ukrainoje aktualijoms.

Pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus prof. dr. Jono Sąlygos, šie metai nebuvo lengvi: medikams teko atlaikyti infliacijos šuolius, reformų vėjus, tačiau, nepaisant visų išbandymų, jie pacientams stengėsi suteikti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas.

Šiais metais ligoninė įsigijo nemažai diagnostikos įrangos: atnaujino branduolinio magnetinio rezonanso tomografą, dezinfekavimo robotų sistemą, neinvazinę kraujo spaudimo ir hemodinamikos registravimo sistemą, paskelbti konkursai angiografinei sistemai ir kompiuterizuotam tomografui įsigyti.

Didžiausias projektas - Priėmimo skyriaus, kuris prasiplės beveik 1000 kv. m, rekonstrukcija. Jį atidaryti planuojama ateinančių metų vasarą.

Per 2022 metus ligoninėje gydysime beveik 15 300 pacientų, per 100 tūkst. gyventojų bus suteiktos ambulatorinės paslaugos, bus atlikta per 4 000 operacijų, iš jų - 370 širdies.

Ligoninėje dirba didžiulė 1 200 darbuotojų komanda, kurią sudaro 180 gydytojų, 500 slaugytojų, kasmet įstaigą papildo būrys jaunų specialistų. Pasak direktoriaus, kokybiškų paslaugų suteikti būtų neįmanoma ir be kito gydymo įstaigos personalo.

Pasidžiaugė ligoninės tradicijomis

J. Sąlyga pasidžiaugė ne tik profesiniais pasiekimais, bet ir sukurtomis ligoninės tradicijomis: medikai rėmė Ukrainos žmones, organizavo nemokamą širdies aortos patikrą, minėjo Širdies nepakankamumo dieną, o Pasaulinės širdies dienos proga jau 16-ąjį kartą mynė dviračių pedalus jūros link.

Tradiciškai buvo pagerbti ir profesijos lyderiai - šiuo kolegų ir pacientų įvertinimu didžiuojasi ne vienas ligoninės darbuotojas. Šiemet šis garbingas apdovanojimas įteiktas šešiems įvairių sričių atstovams.

Kas bendro tarp karo ir dinozaurų?

Telšių vyskupas dr. Algirdas Jurevičius pritarė ligoninės vadovui, kad pastarieji metai medikams nebuvo lengvi, kai dėl pandemijos šios profesijos atstovai buvo visuomenės akiratyje, o tikintieji maldomis ir nuotolinėmis Mišiomis stengėsi palengvinti jų darbą.

Suvaldžius pandemiją atėjo kiti iššūkiai - karas Ukrainoje ir su tuo susijusios pasekmės. Bet šie sunkumai esą nėra tokie dideli, palyginti su tuo, ką tenka išgyventi žmonėms Ukrainoje.

Atsakydamas į dažno pateikiamą klausimą, kodėl nutinka tokie baisūs dalykai, vyskupas prisiminė trijų išminčių diskusiją, kodėl išnyko dinozaurai. Atsakymas trumpas: nors šie gyvūnai buvo su šarvais, stiprūs ir dideli, tačiau turėjo nedaug proto.

"Šiandien žmonija gyvena pagundoje turėti storus šarvus, puoselėti savo galią, žvanginti ginklais, bet trūksta žmogiškumo, meilės tarp žmonių, - kalbėjo vyskupas, primindamas, kad Kristus gimė romėnų okupuotame krašte. - Dievas siunčia savo sūnų į ekstremalias sąlygas, kad jis būtų arčiau žmonių.

Šiandien Kristus gimsta apkasuose tų, kurie kovoja už savo tėvynės laisvę ir taiką... Meldžiame, kad Kristus gimtų ir agresorių širdyse. Biblijoje rašoma: „Nenoriu nusidėjėlio mirties.“ Reikia, kad jis atsiverstų ir gyventų toliau.

Ekspertams diskutuojant apie galimus karo baigties scenarijus, vyskupas linkėjo, kad nugalėtų sveikas protas, žmogiškumas ir meilė, o pokyčiai, pasak jo, pirmiausia prasideda ne globalioje politikoje, bet mūsų širdyse.

Susirinkusieji pakviesti bendra malda palaikyti kovojančius už laisvę Ukrainoje.

 Padėka. Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. J.Sąlyga dėkoja Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriui ir jos vadovei N. Poškutei-Jukumienei už 26 metus trunkančią bendrystę.  Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Medikai - lyg vilties žvakelės

Klaipėdos jūrininkų ligoninės kapelionas dr. Saulius Stumbra pajuokavo, kad dar nė vienoje šventinėje popietėje nedalyvavo tiek daug kunigų, ir dar - kartu su vyskupu.

Kapelionas, rankose laikydamas vaškinę žvakelę, sakė, jog tokių daug galima rasti ligoninės koplyčioje.

"Šiaip tai daiktas nevertas dėmesio, bet kai jį uždegi - šviečia ir šildo. Pastarųjų metų negandos ir iššūkiai aplinkui mus tarsi sukuria juodą naktį, kai, atrodo, nebėra vilties ir išeities. Dar tamsesnė naktis apgaubia ligos ištiktą žmogų.

Į mūsų ligoninę, kaip prie tos mažos švieselės, dažnai ateina žmonės pasisemti vilties. Galiu patvirtinti, kad jūs tai ir darote - tai girdžiu iš ligonių, iš jūsų savitarpio bendravimo, kaip išgyvenate savo tarnystę, pašaukimą. Tarnauti nėra lengva. Mes dažniausiai labiau norime vadovauti", - kreipdamasis į medikus, kalbėjo S. Stumbra, palinkėjęs jiems būti mažyte vilties žvakele kiekvienam pacientui.

Pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiosios slaugytojos Aidos Smagurienės, gydytojai padeda užklupus fizinėms bėdoms, menininkai savo darbais gydo sielas ir padeda pailsėti pavargusioms medikų širdims, o dvasininkai - dvasios gydytojai. Kolegoms ji palinkėjo meilės ir pakantumo pacientams, primindama tikrąjį medikų pašaukimą.

Viltis. Kalbėdamas apie karą Ukrainoje Telšių vyskupas dr. A. Jurevičius linkėjo, kad nugalėtų sveikas protas, žmogiškumas ir meilė.  Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Dovanų - 26 darbai

Ilgamečiai medikų draugai ir partneriai, prisidedantys prie emocinės sveikatos stiprinimo įstaigoje, yra Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus menininkai, jau 26-erius metus iš eilės ligoninei dovanojantys dešimtis meno kūrinių.

"Tradicija - viena stabiliausių emocijų, padedančių jaustis tvirtai ir jaukiai, - sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovė N. Poškutė-Jukumienė, pastebėjusi, kad menininkų ir medikų darbas turi tam tikrų panašumų.

Ir gydytojui, ir menininkui viskas prasideda nuo balto lapo.

Šiais metais 20 menininkų įteikė 26 savo kūrybos darbus. Jie papildė ligoninėje sukauptą jau daugiau nei 600 meno kūrinių kolekciją.