Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus apie sveikatos sistemos reformą: Tai, ko nepadaro valstybė, turi ištaisyti savivalda

Interviu portalui lsveikata.lt meras kalba apie sveikatos sektoriaus problemas, santykius su Ligonių kasa, Klaipėdos miesto poliklinikos plėtrą bei ateities planus.

Savivaldybės taiso ministerijos darbus

„Mūsų centrinėms institucijoms valdyti ne tik sveikatos sritį, bet ir visą valstybę, yra sudėtinga. Ko nepadaro jos, vėliau turi ištaisyti savivaldybės“, – įsitikinęs uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus, neseniai Klaipėdos regiono taryboje išrinktas vadovauti ir Sveikatos komitetui.

„Tai, kas vyksta Klaipėdos miesto ligoninėse, bei jų finansinis rezultatas mus jaudina, todėl stipriai stengiamės plėtoti Klaipėdos miesto polikliniką. 

O situaciją, kas po ligoninių jungimo įvyko, taisyti turėtų ministerijos ir Klaipėdos universiteto vadovai, kurie yra už tai atsakingi“, - sako meras Arvydas Vaitkus.

- Klaipėdos miesto gydymo įstaigos šiandien linksniuojamos dažnai. Vis dar neatsikratote ligoninių jungimo šleifo. O netrukus su Neringos PSPC prijungimu jūsų globon pereina ir neringiškių sveikata. Kaip tvarkotės?

- Iš Klaipėdos krašto daug viliamasi. Prieš gerą mėnesį Klaipėdos regiono taryboje, kuriai atstovauja dar šeši merai, įsteigėme Sveikatos komitetą. 

Jam vadovauti patikėta man. Komitete dalyvauja ne tik mūsų regiono merai, bet ir gydymo įstaigų atstovai. Buvo išsakyta galybė skaudulių: tiek apie Valstybinę ligonių kasą, tiek apie valstybės požiūrį į ligonines. 

Tie žmonės, kurie kuria šią sistemą, pagaliau turi imti atsakyti už savo veiksmus. 

Buvome įtikinėjami, kad turime daryti jungimo procesus, nes esą atsiras efektyvumas. Kol kas jokio efektyvumo nerandame. 

Matome priešingą procesą. Tai, kas vyksta Klaipėdos miesto ligoninėse, bei jų finansinis rezultatas mus jaudina, todėl stipriai stengiamės plėtoti Klaipėdos miesto polikliniką. 

O situaciją, kas po ligoninių jungimo įvyko, taisyti turėtų ministerijos ir Klaipėdos universiteto vadovai, kurie yra už tai atsakingi.

- Į derybas su ligonių kasa dėl Klaipėdos miesto poliklinikos galimybės gyventojams nemokamai teikti ypač svarbias paslaugas teko įsikišti ir savivaldai. Šį skaudulį pristatėte net pirmajame ministrės susitikime su savivaldybių vadovais. VLK sukalbama sunkiai?

- Savo vaidmens nesureikšminu, bet šiuo klausimu teko kalbėtis ne tik su ligonių kasos direktoriumi, bet ir su ministre Marija Jakubauskiene. 

Tai jie priėmė sprendimą ir rado santykį su miesto poliklinikos vadovu. Man buvo nesuprantama tokia pozicija, kai gyventojas, kuriam pagalbos reikia čia ir dabar, ateina į polikliniką, o tenka atsiprašyti, kad baigėsi pinigai, tad aptarnauti negalime. 

Nesuvokiama. Kas pasakė, kad turime teisę sirgti tik tam tikrą terminą, kol turime pinigų? 

Ligonių kasa turi milijardinę sumą, tad kovoti su virškvotinių paslaugų apmokėjimu neturėtume.

Suprantu, kad norima ligų gydymo procesą suvaldyti, bet toks kelias nėra teisingas. Ligonių kasai ir gydymo įstaigoms reikėtų rasti kitas formas, kokiu pagrindu būtų galima naudoti PSDF lėšas, rasti konsensusą.

- Iš Klaipėdos miesto poliklinikos administracijos išgirdome, kad ligonių kasos reguliuoja ir specialistų poreikį – bandė įrodyti, kad klaipėdiečiams nereikia pulmonologo paslaugų.

- Nesuvokiama situacija. Poliklinikai teko aiškintis, ir kodėl nori prisitraukti kardiologą. 

Vadinasi, poliklinikai tenka prisiimti atsakomybę prieš pacientus, jiems aiškinti, kad valstybė šiuo metu neskiria lėšų už šiuos gydytojus, teks už juos sumokėti patiems. Užsiregistravusių žmonių srautas pas minėtus gydytojus – didžiulis. 

Tai rodo, kokia yra gyventojų sveikatos būklė mūsų miestuose ir tai turi matyti Sveikatos apsaugos ministerija bei jai pavaldžios institucijos.

- Ministerijos pavaldume esančios Klaipėdos universiteto ligoninės sunkumai, kaip neseniai pastebėta Seimo Sveikatos reikalų komitete, turi įtakos ir Respublikinei Klaipėdos ligoninei – tarp įstaigų dėl medikų vyksta stipri konkurencinė kova. Vis dar jaučiate didžiojo įstaigų jungimo padarinius?

- Trijų ligoninių sujungimą į vieną kritikavau dar kūrybos procese. Jau tada sakiau, kad Sveikatos apsaugos ministerija veikia be plano. Jis turi gimti, turint strategiją. 

O tuometinė ministerijos vadovybė neturėjo, aiškiai pasakiusi, kad įgyvendins jungimą, o strategiją sukurs vėliau. 

Nei strategijos, nei plano nėra iki šiol. 

Man džiaugsmą kelia tik tai, kad Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas turi aiškų vektorių, pagal kurį eina į priekį. Tikiu jo žodžiais, kad jungimo procesas įstaigai kainavo dvidešimt milijonų eurų, o tuometinė Arūno Dulkio vadovaujama ministerija nekalbėjo, kiek tai kainuos, kokios bus pasekmės. 

Šiaip sau jungti ir sujungti įstaigų niekas neturi tikslo. Sveikatos apsaugos sistemos ir gydymo įstaigų kolektyvų padermė – atliepti paciento lūkesčius, o mums, miesto tarybos nariams, tuo metu buvo aiškinama, kad valstybė skirs šimtamilijonines sumas. 

Mes savivaldybės biudžete buvome numatę apie devynis milijonus eurų miesto ligoninei sutvarkyti, o mums buvo pasakyta: neišleiskite savų pinigų, nes valstybė miestui duos šimtamilijonines sumas. 

Buvo vardijama nuo dviejų šimtų iki dviejų šimtų penkiasdešimt milijonų eurų. 

Aš, kaip tarybos narys, tuomet jaučiausi apgautas, nes kai tuos pinigus reikėjo skirti, jų nebuvo, ir niekas jų neskyrė iki šiol. 

Todėl Klaipėdos universiteto ligoninė šiandien turi finansinių problemų, bet ieško būdų, kaip optimizuoti veiklą ir gerinti finansinius rodiklius.

O tai, kad medikai juda iš vienos įstaigos į kitą, yra savaime suprantamas dalykas. Tiesa, tam taip pat buvo nepasiruošta. 

Tuometinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė turėtų prisiimti atsakomybę, juolab atsakyti į klausimus, kas bus su Skuodo, su Šilutės ligoninėmis ir ten dirbančiais medikais, jų pacientais.

Jei atliekame tokio masto centralizaciją, turime pagalvoti, kaip bus veikiama nuo jų atitolusiuose kraštuose. Jei tuose tolimuose miestuose, kaip Šilutė ar Skuodas, žmogus patiria insultą ar infarktą, kaip jam užtikrinti pagalbą?

- Už tai atsilaikėte prieš siekį prie Klaipėdos universiteto ligoninės prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę.

- Siekis iš mūsų atimti vaikų ligoninę buvo skausmingas. To, ačiū Dievui, neįvyko tik aplinkybių ir kai kurių asmenų pastangų dėka. 

Kai tuometinei viceministrei Danguolei Jankauskienei uždaviau klausimą, kaip vaikai galės gauti skubią pagalbą čia ir dabar, ypač sudėtingais atvejais, buvo pasakyta, kad tam yra auksinė valanda, per kurią turi būti suteikta pagalba. 

O kita artimiausia vaikų ligoninė – Kaune. Auksinė valanda baigiasi kažkur ties Kryžkalniu.

Išlaikius Klaipėdos miesto vaikų ligoninę savivaldybės jurisdikcijoje šiandien jai sudarome puikiausias sąlygas tobulėti: ką tik įsteigėme Skubios pagalbos skyrių su specializuota technika.

 Tai įgyvendinti pavyko verslininkų bendruomenės dėka, kurie skyrė lėšų aukšto lygio reanimacijos aparatūrai įsigyti. Šiandien mūsų centrinėms institucijoms valdyti valstybę, ne tik sveikatos sritį, yra sudėtinga. Ko nepadaro jos, vėliau turi ištaisyti savivaldybės.

- Norėsite taisyti ir ateityje? Dalyvausite mero rinkimuose?

- Ateitis parodys. Šimtą procentų dar nesu apsisprendęs. Tą sakau nuoširdžiai.

- Netrukus Klaipėdos ligonines lankys Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Tokie vizitai, jūsų manymu, yra prasmingi? Dalyvausite?

- Su Seimo pirmininku šiuo klausimu buvome susitikę prieš kelis mėnesius. O dabar bus gera proga jam įteikti raštą, kurį rengėme po posėdžio Sveikatos taryboje. Iš medicinos sektoriaus girdėjau didžiulių nuoskaudų. 

Už tai gerai, kad Juozas Olekas, būdamas medikas, supranta, kokia svarbi gyventojams ši sritis. 

Su juo turėjome progą susitikti vaikų ligoninėje ir aptarti gydymo įstaigos likimą, jos svarbą Klaipėdos regionui ir ne tik – Lietuvai ar galbūt net pasauliui. 

Vasaros metu į Klaipėdą atvyksta lankytojų iš viso pasaulio, tad neturėti stiprios vaikų ligoninės būtų nusikalstama. 

Tokius valdžios vizitus vertinu teigiamai – kuo daugiau aukščiausių valstybės pareigūnų atvyksta ir sprendžia skaudžius vietos klausimus, tuo geriau. 

Jei tokie procesai nevyktų, būtų blogai.

Dosjė

Arvydas Vaitkus

1986 m. – Kauno politechnikos institute (dabar – KTU) įgijo chemijos pramonės mašinų ir aparatų mechanikos inžinieriaus specialybę.
1986-1987 m. – Marijampolės specialiojo konstravimo biuro inžinierius-konstruktorius.
1987-1993 m. – dirbo Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate.
1993-2000 m. – bendrovės „Lėkis“ generalinis direktorius, vėliau – prezidentas.
2000-2002 m. – AB „Laivyno inžinerijos centras“ direktorius.
2002-2009 m. – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sekretorius, kuravęs jūrų ir vidaus vandenų transporto politiką. Šiuo laikotarpiu taip pat pirmininkavo „Lietuvos jūrų laivininkystės“, „Smiltynės perkėlos“ bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdyboms.
2013-2019 m. – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Nuo 2023 m. Klaipėdos miesto meras.

Parengta pagal lsveikata.lt publikaciją