Krūtis tausojantis gydymas – kokybiškam sveikstančių moterų gyvenimui

Krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologine liga tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.  Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos kartu su Klaipėdos universitetine ligonine surengtoje konferencijoje „Krūtis tausojantis gydymas“ specialistai apžvelgė įvairias aktualijas ir pristatė klinikinius atvejus.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas,  Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas sakė, kad tai jau septintoji kasmetinė tarptautinė krūties vėžio gydymo konferencija. Ji dedikuota krūtis tausojančiam gydymui aptarti. Konferencijoje susirinko specialistai, kurie susiję ne tik su krūties chirurginiu gydymu, bet ir su chemoterapija, radioterapija, psichologine pagalba, reabilitacija ir kitomis sritimis, kurių atstovai padeda sveikstančioms moterims sugrįžti į normalų kasdienį gyvenimą.

Pranešimus konferencijoje skaitė Nacionalinio vėžio instituto, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ir Kauno onkologijos ligoninės, Vilniaus universiteto Santaros klinikų atstovai. „Konferencija jau septintoji, nes ši tema nepraranda savo aktualumo, prisijungia vis daugiau Lietuvos ir užsienio specialistų. Pavyzdžiui, paskutiniais metais prieš pandemiją turėjome svečių iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, lektorių iš Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos, Belgijos. Praėjusiais metais organizavome hibridinę konferenciją, šiais metais taip pat surengėme hibridinę konferenciją – dalis lektorių ir klausytojų dalyvavo gyvai, dalis – nuotoliniu būdu“, - pasakojo A. Česas.

Svarbu ir psichologinė savijauta

A. Česo teigimu, konferencijoje nemažai dėmesio skirta emocinei, psichologinei krūties vėžiu sergančių moterų būsenai.

„Jei reikia šalinti krūtį, moterys neretai jaučia baimę, tačiau ryžtasi tai daryti, bet vėliau jaučia diskomfortą, psichologinę įtampą, negali normaliai gyventi, kol nepraeina ilgas laiko tarpas. Krūtis tausojantis gydymas tampa labai svarbus ne tik dėl geresnės psichologinės pacienčių būklės, bet ir dėl to, kad vėžio gydymo rezultatai būna geresni, jeigu moters psichologinė būklė yra stabili, ji nejaučia diskomforto dėl savo kūno, dėl to, kad turi randų ir panašiai. Tai turi labai daug įtakos jos išgyvenamumui. Atrodo, sunku tai paaiškinti, bet psichologinės būsenos įtaka sveikimui yra įrodyta daugeliu klinikinių tyrimų. Todėl krūtis tausojantis gydymas yra prioritetinis.

K taikome chirurginį, chemoterapinį, radioterapinį gydymą, kad išsaugotume kiek įmanoma daugiau sveikos krūties arba ją pašalinus rekonstruoti. Gerokai seniau pašalinus krūtį likdavo tik randas, krūtinė būdavo deformuota, tačiau tai jau nepraktikuojama. Šalinant krūtį dabar atliekame vienmomentę rekonstrukciją, kai įdedami implantai arba krūtis suformuojama iš moters audinių, suformuojami speneliai ir t. t. Tobulinamos technologijos ir šiandien tokių operacijų, kai pašalinama visa krūtis, atliekama ypač retai, jų mažėja. Stengiamasi iš karto rekonstruoti krūtį tos pačios operacijos metu, kad moteris po operacijos į namus išvyktų nejausdama diskomforto. Rezultatai psichologiniu aspektu būna ženkliai geresni“, - pasakojo A. Česas.

Pranešimai – aktualiomis temomis

Pranešimus skaitė nemažai KUL specialistų, kurie turi ne tik didelę praktinę patirtį, bet ir užsiima moksliniu darbu, pavyzdžiui, Agnė Čižauskaitė, Aušra Bankauskaitė, A. Česas, doc. dr. Jūratė Gruodė.

Krūtų chirurgė Agnė Čižauskaitė pristatė pranešimą apie vyresnių nei 80 metų krūties vėžiu sergančių moterų chirurginį gydymą – ar jis reikalingas. Tokia dilema gydytojams kyla, nes tokio amžiaus žmonės paprastai turi daug gretutinių ligų, įvairių patologijų, todėl svarbu įvertinti, ar chirurginis gydymas nepaskatins kurios nors kitos ligos paūmėjimo, pavyzdžiui, širdies, kraujagyslių, kepenų, inkstų, nes pacientai gali sirgti diabetu, bronchine astma, širdies išemine liga.

Akcentuota, kad visada reikia priderinti ir koreguoti gydymą atsižvelgiant į visas šias aplinkybes. Net apie du trečdaliai senyvo amžiaus moterų gali turėti gerybinę onkologinę ligą, kurią galima efektyviai gydyti medikamentais, hormonų terapija, mažų dozių chemoterapija ar spinduline terapija. Jei nusprendžiama operuoti, atliekama labai daug diagnostinių tyrimų, pacientė turi atitikti daug kriterijų, kad operacija turėtų daugiau naudos nei galimos žalos suaktyvinant gretutines patologijas.

„Konservatyviais metodais gydomos vyresnio amžiaus moterys gali gyventi ne trumpiau, nei taikant operacinį gydymą. Jau kurį laiką dirbame šioje srityje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, turime nemažai patirties ir norime šią žinią ištransliuoti visiems kitiems“, - komentavo A. Česas.

KUL Molekulinės diagnostikos laboratorijos vadovė doc.dr. Jūratė Gruodė pristatė molekulinių genetinių tyrimų svarbą gydant krūties vėžį. Yra žinoma, kad krūties vėžys gali būti paveldimas, tad tokie tyrimai KUL jau yra tapę standartiniais. Specialistų teigimu, bet kuri moteris per gyvenimą turi apie 10 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. Kiaušidžių vėžiu moterys serga rečiau - 1,4 proc. rizika, tačiau šis susirgimas labai sunkiai diagnozuojamas ankstyvose stadijose, todėl yra sunkiai pagydomas. Dauguma vėžio atvejų yra atsitiktiniai, veikiant aplinkos veiksniams, tačiau 5-10 proc. krūties vėžio ir 15-20 proc. kiaušidžių vėžio atvejų išsivysto dėl paveldėtų genetinių pokyčių (genų mutacijų). Su krūties vėžiu susijusių genų mutacijos padidina riziką sirgti ir kitomis onkologinėmis ligomis - prostatos, kasos vėžiu bei melanoma.

Jei genetiniai tyrimai atskleidžia, kad yra didelė tikimybė, jog vėžys gali išsivystyti ir kitoje krūtyje, chirurgai operacijos metu šalina abi krūtis, atlikdami rekonstrukcinę operaciją. KUL viena pirmųjų ligoninių įdiegė prognostinį genomo testavimą, kuriuo nustatoma ne tik patologinė rizika, bet ir genetinė ligos progresavimo tikimybė. Pavyzdžiui, jei randamas didelis navikas, tai dar nereiškia, kad jis yra agresyvus – genetiniai tyrimai gali atskleisti, kad jis nėra labai „piktas“, o ištyrus nedidelį naviką gali paaiškėti, kad genetiškai jis yra ypač agresyvus.

A. Česas skaitė pranešimą apie metastazavusį vėžį, hormonų ir taikinių terapijos taikymą. Tai medikamentų grupės, kurios leidžia atitolinti ar net visai neskirti chemoterapijos, kuri paprastai moterims asocijuojasi su blogais dalykais – plaukų nuslinkimu, prasta savijauta.

„Metastazavusi liga apskritai yra labai agresyvi ir moterys bijo blogiausios baigties, patiria baimę, diskomfortą, o jei skiriama chemoterapija, jos jaučiasi dar labiau blogiau. Tai tikrai psichologiškai paveikia labai stipriai. Bet jei atlikę tyrimus galime moteriai skirti, pavyzdžiui, gydymą tabletėmis ir ji galės gyventi įprastą gyvenimą, o liga bus kontroliuojama, daugelis pacienčių tarsi kitaip pradeda priimti gydymą ir viską ima matyti šviesesnėmis spalvomis“, - sakė A. Česas.

Gydytoja Aušra Bankauskaitė skaitė du pranešimus. Vienas jų - apie naujos kartos medikamento atėjimą. Dabar naudojamos lašinės, kuriomis dviejų rūšių vaistai lašinami po 1,5 valandos, o naujos kartos medikamentai sudėti į vieną poodinę injekciją ir atitinka 3 valandas lašančių medikamentų poveikį. Žmogui nereikia būti dienos stacionare, jis pats gali vaistus susileisti būdamas namuose. Ši nauja technologija gerokai palengvina onkologine liga sergančio žmogaus kasdienybę.

Kitas pranešimas buvo skirtas oligometastatinės krūties vėžio ligos valdymui ir galimiems scenarijams. Dažnai krūties vėžiu sergančioms moterims po gydymo praėjus, pavyzdžiui, 5 ar 10 metų, atsiranda metastazės kitur, pavyzdžiui, kaulinėse ląstelėse, smegenyse. Tačiau moksliškai įrodyta, kad atsiradus vienai metastazei taikant lokalų chirurginį, spindulinį gydymą arba gama peilį metastazės dažniausiai nebelieka. Tokiam gydymui taip pat reikalinga komanda, dirbama su neurochirurgais, patologais, radiologais. Jei yra tik viena metastazė, išvengiama chemoterapinio gydymo ir labiau tausojamas organizmas.

Konferencijoje dalyvavo ir ispanas Javier Cortes – šiuo metu jis yra vienas iškiliausių krūties vėžio specialistų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. J. Cortes mielai sutiko skaityti pranešimą Klaipėdoje jau ne pirmą kartą – lankėsi čia prieš keletą metų, o šiais metais pranešimą pristatė nuotoliniu būdu. Savo pranešime J. Cortes kalbėjo apie naujovę onkologijoje – konkrečios vėžio rūšies gydymo naujas galimybes.

Pristatė išskirtinius atvejus

Ekspertų panelėje diskutavo radiologai, genetikai, chirurgai, onkologai chemoterapeutai. Įvairius išskirtinius klinikinius atvejus pristatė tiek gydytojai rezidentai, tiek profesoriai. Pasak A. Česo, tai tokie atvejai, kurie praktikoje sutinkami kartą per penkerius ar kartą per dešimt metų. Siekiama, kad tokie atvejų aptarimai taptų pavyzdiniais ir būtų sutinkami kiekvienoje mokslinėje konferencijoje.

Vienas tokių klinikinių atvejų – KUL atstovės Rasos Venclovaitės pristatytas trigubai neigiamo krūties vėžio atvejis. Tai viena agresyviausių vėžio formų, kada navikas neturi vadinamųjų gerybinių receptorių. Priešingai nei minėtu oligometastatinės krūties vėžio ligos atveju, čia reikalingas labai stiprus, agresyvus gydymas chemoterapiniais vaistais, nes trigubai neigiamo krūties vėžio neveikia biologinė ar hormonų terapija.

Pristatytas atvejis, kai KUL pacientei gydžius agresyvų krūties vėžį chemoterapija buvo pasiekta remisija, bet po metų liga atsinaujino su daugybinėmis metastazėmis plaučiuose. Pacientė pradėjo dusti, ėmė kauptis skysčiai, reikėjo punktuoti, drenuoti, tačiau liga nepasidavė. Pacientei pradėtas taikyti naujausias gydymas. Ankstyvo prieinamumo programos, kurioje dalyvauja KUL, dėka uostamiesčio ligoninė gavo naujausius Europos Sąjungoje patvirtintus vaistus ir pacientei buvo taikoma naujausia imunoterapija. Moteriai išnyko metastazės plaučiuose, pleuroje, kepenyse, liga yra labai gerai kontroliuojama, pacientė puikiai jaučiasi. Tikimasi, kad vaistų efektyvumas bus ilgalaikis.

„Tai tikras sėkmės atvejis mūsų ligoninėje. Lietuvoje tokių atvejų dar nebuvo, nes vaistas nėra kompensuojamas, tačiau mūsų pacientė jį gauna nemokamai per programą, kurioje ligoninė dalyvauja“, - džiaugėsi A. Česas.

Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas pabrėžė, kad įvairių sričių specialistų komanda Klaipėdos univesitetinėje nuolat dirba ieškodama efektyviausių gydymo metodų.

„Vėžio gydymo srityje dar tikrai yra kur tobulėti, nes krūties vėžys, tikėtina, ir toliau bus dažniausia moterų onkologinė liga“, - reziumavo A. Česas.

Sidebar placeholder