Mėsos vartojimas gali saugoti nuo vėžio

Mokslininkai įrodė, kad gyvulinių baltymų turinčių produktų vartojimas nėra susijęs su padidinta mirties rizika ir netgi gali apsaugoti nuo mirtingumo, susijusio su onkologinėmis ligomis.

Tyrime, paskelbtame žurnale „Taikomoji fiziologija, mityba ir metabolizmas“ (Applied Physiology, Nutrition, and Metabolism,), buvo analizuojami, vyresnių nei 19 metų, beveik 16 tūkstančių žmonių, mitybos duomenys, gauti Kanadoje 1988–1994 m. vykdant Nacionalinį sveikatos ir mitybos tyrimą (NHAMES III).

Tyrimo metu mokslininkai ištyrė, kiek gyvulinių ir augalinių baltymų paprastai suvartoja žmonės ir kaip tai susiję su mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ar bet kokios kitos priežasties rizika.

Išvados tokios: padidėjusi mirties rizika, susijusi su dideliu gyvulinio baltymo vartojimu, nebuvo nustatyta. Be to, duomenys parodė, kad tarp tų, kurie vartojo daugiau gyvūninio baltymo, mirtingumas nuo vėžio sumažėjo nežymiai, bet reikšmingai.

Rekomenduojama baltymų suvartojimo norma (RNSN) Kanadoje ir JAV yra 0,8 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio per dieną.

Leistini makroelementų pasiskirstymo intervalai (LMPI) apibūdina su gera žmogaus sveikata susijusį suvartojimo intervalą ir sudaro nuo 10 iki 35% bendro suvartojamo energijos kiekio baltymų pavidalu.

Yra nuomonių skirtumų dėl to, kiek baltymų reikia optimalios sveikatos palaikymui, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. 

Kai kurie tyrėjai praneša apie ryšį tarp padidėjusio gyvulinių baltymų suvartojimo ir padidėjusio mirtingumo nuo vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos.

Kai kurie duomenys rodo, kad augaliniai baltymai gali būti naudingi sveikatai, kiti duomenys rodo ryšį tarp padidėjusio baltymų suvartojimo ir sumažėjusios mirtingumo rizikos.

„Apie baltymus yra daug painiavos: kiek jų reikia valgyti, kokios kokybės jie turi būti ir kaip jie veikia sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje. Šis tyrimas suteikia aiškumo, kuris svarbus visiems, kurie bando priimti pagrįstus sprendimus dėl to, ką valgyti“, – aiškina Stewart Phillips, profesorius ir kinezologijos katedros vedėjas Makmasterio universitete, kuris vadovavo tyrimui.

Norėdami gauti patikimus rezultatus, mokslininkai naudojo pažangius statistinius metodus, įskaitant Nacionalinio vėžio instituto (National Cancer Institute, NCI) metodą ir daugiamatį modeliavimą Markov Chain Monte Carlo (MCMC) metodu.

Tai leido įvertinti tiriamųjų ilgalaikį maisto vartojimą ir sumažinti matavimo paklaidą iki minimumo.

„Buvo labai svarbu, kad mūsų analizėje būtų naudojami griežčiausi, „auksiniai“ įprasto vartojimo ir mirtingumo rizikos vertinimo metodai. 

Šie metodai leido mums atsižvelgti į kasdienio baltymų vartojimo svyravimus ir gauti tikslesnį vaizdą apie žmonių mitybos įpročius ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako Phillips.

Tyrėjai nerado ryšio tarp bendro baltymų kiekio, gyvulinių ar augalinių baltymų ir mirties dėl bet kokių priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio rizikos. Kai į analizę buvo įtraukti tiek augaliniai, tiek gyvuliniai baltymai, rezultatai liko nepakitę.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad augaliniai baltymai turi minimalų poveikį mirtingumui nuo vėžio, o gyvūniniai baltymai gali turėti netgi nedidelį apsauginį poveikį organizmui.

Kartu su ilgamečių klinikinių tyrimų rezultatais, gauti duomenys patvirtina, kad gyvūniniai baltymai turėtų būti sveikos mitybos dalis.