Mokslininkai naudoja naują genų redagavimo metodą, kad padėtų kovoti su vėžiu

Eksperimentinis tyrimas buvo nedidelis, jame dalyvavo 16 pacientų, sergančių storosios žarnos, krūties ir plaučių vėžiu, kuris nereagavo į gydymą.

Tačiau tyrėjai teigia, kad jų rezultatai įrodo, jog tokią technologiją naudoti saugu ir įmanoma, ir žymi "šuolį į priekį" plėtojant individualų vėžio gydymą.

Tyrime, kuris ketvirtadienį buvo paskelbtas žurnale "Nature", mokslininkai naudojo genų redagavimo technologiją CRISPR, kuri leidžia mokslininkams redaguoti genus naudojant biologines "žirkles", galinčias redaguoti DNR.

Anksčiau ši technologija buvo naudojama siekiant pašalinti tam tikrus genus, kad imuninė sistema galėtų aktyviau kovoti su vėžiu, teigia komanda.

Tačiau, kaip jie teigia, pirmą kartą tyrėjai CRISPR panaudojo ne tik tam, kad pašalintų konkrečius genus, bet ir kad į imunines ląsteles įterptų naujus genus, nukreipdami jas atpažinti ir kovoti su konkrečiais kiekvieno paciento navikais.

"Kai šios CRISPR sukurtos imuninės ląstelės suleidžiamos pacientams, jos pirmenybę teikia vėžiui ir tampa labiausiai atstovaujamomis imuninėmis ląstelėmis", - sakė jie.

Jie tikisi, kad šis naujas metodas gali padėti padidinti imunoterapijos - gydymo būdo, kai ligos prevencijai, kontrolei ir pašalinimui naudojama paties organizmo imuninės sistemos galia - veiksmingumą.

"Šuolis į priekį" individualizuoto vėžio gydymo srityje

"Tai šuolis į priekį kuriant personalizuotą vėžio gydymą, kai vėžio gydymui naudojami išskirti imuniniai receptoriai, specialiai atpažįstantys paties paciento vėžio mutacijas", - sakė vienas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele tyrėjų daktaras Antoni Ribas, dirbęs su bendrovės "Pact Pharma" sukurtu metodu.

Galiausiai bet kokio vėžio gydymo tikslas yra nukreipti ir sunaikinti vėžines ląsteles, tausojant normalias ląsteles, teigė tyrėjų komanda.

Šiai užduočiai atlikti žmogaus imuninė sistema yra unikaliai pritaikyta.

Jų darbe buvo tiriamos T ląstelės - baltųjų kraujo kūnelių tipas, kuris yra imuninės sistemos dalis ir padeda kovoti su infekcijomis ir ligomis, judėdamas po organizmą ir ieškodamas bei naikindamas pažeistas ląsteles.

Šios ląstelės turi receptorius (baltymus), kurie gali atpažinti vėžines ląsteles ir atskirti jas nuo normalių ląstelių.

Tyrėjai pradėjo nuo kiekvieno paciento kraujo mėginių ir naviko biopsijų DNR sekos nustatymo, kad būtų galima rasti mutacijų, rastų navike, bet ne kraujyje.

"Kiekvieno vėžio atveju mutacijos yra skirtingos", - "Nature" sakė Ribas. "Ir nors yra bendrų mutacijų, jų yra mažuma".

Tai atlikę, jie naudojo algoritmus, kad numatytų, kurios iš mutacijų gali sukelti T ląstelių atsaką, ir pasinaudojo šia informacija kurdami T ląstelių receptorius, galinčius atpažinti naviko mutacijas.

Tada jie paėmė kiekvieno paciento kraujo mėginius ir, naudodami CRISPR genomo redagavimo metodą, įterpė šiuos receptorius į jų T ląsteles, t. y. "išstūmė" esamus imuninių ląstelių receptorius ir "įjungė" imuninius receptorius, kurie galėtų nukreipti šias ląsteles konkrečiai atpažinti vėžio mutacijas.

Po to redaguotos ląstelės buvo suleistos atgal pacientui, kai jam buvo taikyta chemoterapija.

Nedidelis, bet "svarbus" tyrimas

Mokslininkai nustatė, kad redaguotos ląstelės cirkuliavo pacientų kraujyje ir pateko į navikus, tapdamos arčiausiai jų esančiomis imuninėmis ląstelėmis.

Po gydymo penkių pacientų vėžys stabilizavosi, tačiau 11 pacientų būklė toliau blogėjo.

Dviem pacientams genų redaguotos ląstelės galėjo sukelti šalutinį poveikį: vienam jų pasireiškė karščiavimas ir šaltkrėtis, o kitam - sumišimas, tačiau abu pacientai "greitai pasveiko", teigė tyrėjų grupė.

Nors gydymo veiksmingumas buvo nedidelis, tyrimas parodė, kad tokie metodai yra saugūs ir įmanomi, iš esmės įrodydamas koncepciją.

Siekdama nustatyti metodo saugumą, komanda naudojo palyginti nedideles T ląstelių dozes, sakė Ribasas "Nature" ir pridūrė: "Kitą kartą mums tiesiog reikia smogti stipriau".

Tyrime nedalyvavęs daktaras Astero Klampatsa "Euronews Next" sakė, kad T-ląstelių terapija buvo "nepaprastai sėkminga" gydant kraujo vėžį, tačiau ją buvo sudėtinga pakartoti gydant solidinius navikus.

"Šis tyrimas yra svarbus, nes tai pirmasis bandymas su žmonėmis, kai sergant kietuoju vėžiu naudojamos konkrečiam pacientui pritaikytos CRISPR sukurtos T ląstelės, kurios gali atpažinti konkrečius antigenus arba "vėliavėles" ant paciento naviko ląstelių ir paskatinti jas sunaikinti", - sakė Klampatsa, kuris yra Krūtinės ląstos onkologijos imunoterapijos grupės vadovas Vėžio tyrimų institute Jungtinėje Karalystėje.

"Tyrimas rodo, kad ateityje T ląstelių terapija gali būti taikoma sergant kietaisiais vėžiniais susirgimais, o jos saugumo profilis neabejotinai teikia vilčių", - sakė jis.

"Tačiau yra ir apribojimų, kuriuos pastebi net patys autoriai: laikas, darbas ir išlaidos, susijusios su procesais, reikalingais šiai terapijai sukurti, yra didžiuliai ir rizikingi", - pridūrė jis.

"Būtų įdomu sužinoti, ar ši terapija bus pritaikyta didesniame tyrime, kur būtų galima toliau tikrinti ne tik veiksmingumą, bet ir eksperimentinius protokolus".