Bristolio universiteto anatomijos profesorė Michelle Spear šią būseną vadina „biologijos ir krūvio desinchronizacija“. Pasak jos, vidutinio amžiaus organizmas vis dar geba gaminti energiją, tačiau sąlygos jau nebe tokios kaip būnant 20 metų, o reikalavimai žmogui dažnai pasiekia maksimumą.
Kodėl būnant 20 metų viskas sekasi lengviau
Daugelis jaunystę prisimena kaip laiką, kai buvo galima mažai miegoti, nereguliariai sportuoti ir vis tiek jaustis žvaliai. Mokslo požiūriu šis pojūtis yra visiškai pagrįstas.
Būnant 20 metų atsistatymo procesai vyksta greičiau: raumenys regeneruoja efektyviau, uždegiminės reakcijos praeina lengviau, o ląstelių energetika dirba produktyviau. Ypatingą vaidmenį atlieka mitochondrijos – ląstelių struktūros, atsakingos už energijos gamybą.
Jaunystėje jos funkcionuoja su didele grąža ir mažesniu šalutinių „atliekų“ kiekiu. Kai energijos yra daugiau, organizmas lengviau pakelia miego trūkumą, stresą ar intensyvius krūvius. Tokių perkrovų kaina jaunystėje yra gerokai mažesnė.
Kas keičiasi po 40 metų
Sulaukus keturiasdešimties, sistema pradeda pamažu prarasti ankstesnį atsparumą. Mažėja raumenų masė, jei ji nėra specialiai palaikoma jėgos pratimais. Dėl to net kasdieniai veiksmai reikalauja daugiau pastangų.
Mitochondrijos toliau dirba, bet mažiau efektyviai. Energijos tampa šiek tiek mažiau, o atsistatymas – brangesnis. Tai, kas anksčiau praeidavo be pasekmių, dabar gali juntamai išsekinti.
Miegas taip pat keičiasi. Jaunystėje giliojo miego fazės yra stabilesnės, tad net trumpas poilsis suteikia visavertį atsistatymą. Su amžiumi mechanizmai, palaikantys gilių miegą, silpsta.
Moterims papildomą vaidmenį vaidina hormoniniai svyravimai premenopauzės laikotarpiu. Estrogeno ir progesterono lygio pokyčiai veikia smegenų centrus, atsakingus už miego ir kūno temperatūros reguliavimą, todėl nakties poilsis gali tapti paviršutiniškesnis.
Be to, su amžiumi reakcija į stresą tampa ryškesnė: kortizolio lygis naktį ne visada tinkamai sumažėja. Todėl miegas tampa pertrūkiu, o poilsio pojūtis – mažiau išreikštas, net jei bendra miego trukmė išlieka tokia pati.
Gyvenimo krūvio pikas
Vidutinio amžiaus ypatybė yra ta, kad fiziologiniai pokyčiai sutampa su maksimalia socialine ir profesine atsakomybe. Žmonės dažniau užima vadovaujančias pareigas, rūpinasi vaikais ir vyresnio amžiaus tėvais, priima sudėtingus sprendimus.
Intensyvi mentalinė daugiaprasmybė sunaudoja energijos ne mažiau nei fizinis darbas. Todėl išsekimo pojūtis gali atsirasti net be didelių fizinių krūvių. Svarbu suprasti, kad ši patirtis yra individuali. Du to paties amžiaus asmenys gali jaustis visiškai skirtingai, priklausomai nuo streso lygio, gyvenimo būdo ir sveikatos būklės.
Antrasis kvėpavimas po 60 metų
Įdomu tai, kad po 60 metų daugelis pastebi energijos stabilizaciją ir net augimą. Nors fizinės galimybės pamažu mažėja, streso lygis paprastai nuslūgsta, darbo krūvis tampa ne toks intensyvus, o dienos rėžimas – labiau nuspėjamas. Tyrimai rodo, kad 60–70 metų žmonės gali gerokai sustiprinti jėgą ir metabolinę sveikatą vos per kelis mėnesius reguliarių jėgos treniruočių. Tai teigiamai atsiliepia ir energijos lygiui.
Kaip sau padėti vidutiniame amžiuje
Pasak profesorės Spear, užduotis yra ne susigrąžinti dvidešimtmečio organizmo resursus, o rūpestingai valdyti atsistatymą. Tai reiškia:
reguliarus ir kokybiškas miegas;
jėgos pratimai arba pratimai su svoriais raumenų masei išsaugoti;
sąmoningas streso valdymas vietoj nuolatinio „darbo iki išsekimo“;
pilnavertė mityba su pakankamu baltymų kiekiu.
Rašyti komentarą