Naujiena sugalvojusiems sirgti - sunkiems ligoniams nėra pinigų

(2)

Seimo sveikatos reikalų komitetas, iš trijų pacientams atstovaujančių organizacijų gavęs informacijos, kad nauji vaistai, galintys išgelbėti sunkiai sergančių žmonių gyvybes, nepatenka į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, pradėjo parlamentinę kontrolę. Išsiaiškinta, kad problema iš tikrųjų egzistuoja, kad apie ją žino ir atsakingos institucijos, tačiau viskas suvesta į pinigų trūkumą.

 

Archyvų nuotr.

Lietuviams sunkiai susirgus retomis ligomis, naujoviškų vaistų tenka laukti ilgiau nei užsieniečiams. Redakcijos archyvo nuotr.

Pradėti parlamentinę kontrolę pasiūlė komiteto narė Orinta Leiputė, anot kurios, pacientų organizacijos skundžiasi, kad antrus metus stringa pareiškėjų teikimų įtraukti inovatyvius preparatus į kompensuojamųjų sąrašą vertinimas, todėl sunkūs ligoniai negauna reikiamo gydymo.

Jai antrino visuomeninės organizacijos „Kraujas", vienijančios kraujo vėžiu ir kitomis retomis vėžio formomis sergančiuosius bei jų artimuosius, vadovė Ieva Drėgvienė.

Anot jos, norint įtraukti naują pažangų vaistą į kompensuojamųjų sąrašą, reikia atlikti 13 žingsnių.

Prieš dvejus metus procesas įstrigdavo 9-ajame žingsnyje - skiriant lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Pastaruosius dvejus metus stringame jau penktajame žingsnyje - galutinai vertinant Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) paraišką.

Anot „Kraujo" atstovės, nors VVKT paraišką įvertinti turi per 90 dienų, ji vėluoja tą padaryti 425 dienas: per 2020-2021 metus neįvertintų paraiškų dėl vaistų „kamštis" išaugo, mat iš 73 paraiškų įvertinta tik 12.

„Didžioji neįvertintų paraiškų dalis - dėl onkologinių vaistų", - akcentavo I.Drėgvienė.

Didžiulę problemą įžvelgia ir medikai. Gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas aiškino, kad su hematologija susijusioje srityje iki šiol neįvertintos 6 paraiškos, o, pavyzdžiui, inovatyvus vaistas nuo mielominės ligos „įšaldytas" nuo 2018-ųjų, nors seniausiai yra patvirtintas Europos vaistų agentūros.

„Atsiranda vis naujesni vaistai, tačiau jie „nesikonvertuoja" į žmonių gydymą Lietuvoje", - apgailestavo specialistas.

Chemoterapeutė iš Nacionalinio vėžio instituto Birutė Brasiūnienė pasakojo, kad anksčiau dirbo užsienyje ir tik prieš šešerius metus grįžo į Lietuvą.

Ir iškart pastebėjo, kad Lietuva inovatyvių vaistų taikymo lentelėse yra paskutinėse vietose.

Ji dirbo Prancūzijoje ir atkreipė dėmesį, kad ten nauji vaistai žmonių gydymui taikomi praėjus 3-6 mėnesiams nuo to, kai juos patvirtina Europos vaistų agentūra.

Archyvų nuotr.

Visų pirma dėl to, kad nuo gydytojų pečių ten „nuimta" visa biurokratija.

O Lietuvoje medikai turi rinkti visą medžiagą apie klinikinius preparatų tyrimus, nors Europos vaistų agentūra, prieš juos registruodama, šį darbą jau būna atlikusi ir registravo vaistą kaip saugų ir efektyvų.

Medikė iškėlė ir moralinę klausimo pusę - kaip sunku gydytojams sėdėti prieš sunkų ligonį ir negalėti jam nieko pasiūlyti.

Pasak jos, nenormalu, kai visą gyvenimą dorai mokėjęs mokesčius paskutiniais gyvenimo metais žmogus negali gydytis, nes vaistų neįperka, o valstybė jų nekompensuoja.

„Kartais net menka viltis gydo. Neatimkime iš žmonių paskutinės vilties, kad jiems reikalingi inovatyvūs vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą",  - B.Brasiūnienei antrino asociacijos „Gyvastis", vienijančios ligonius po transplantacijų ar jų laukiančių, vadovė Aušra Degutytė.

Visa tai išklausęs nuotoliniame komiteto posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas pripažino, kad problemos egzistuoja, ministerija su jomis susipažinusi ir „intensyviai ieško sprendimų".

Tiesa, pasak jo, į sąrašą jau įtrauktų kompensuojamųjų medikamentų kompensavimas nėra sutrikęs, jie yra tiekiami.

Problema yra tik su naujais vaistais. Reaguodamas į B.Brasiūnienės pastebėjimą apie Prancūziją, politikas pareiškė, esą Lietuva nei ekonomine, nei kitomis prasmėmis nėra pasiekusi Prancūzijos lygio, kad galėtų tikėtis tokio greito vaistų patekimo ligonių gydymui, kai visai sveikatos apsaugai skiriame vos 6,5 proc. šalies BVP.

„Negalima gretinti vaisto registravimo ir kompensavimo, nes reikia įvertinti, ar jis gali kurti pridėtinę vertę, ar yra pakeliamas mūsų ekonomikai. Bet problemas pripažįstame", - reziumavo A.Pečkauskas.

VVKT vadovas Gytis Andrulionis pridūrė, kad 2020 m. įsigaliojo Seimo patvirtintos pataisos, numatančios, kad įtraukiant vaistus į kompensuojamųjų sąrašą būtina atsižvelgti į ribotas valstybės finansines galimybes, siekti maksimaliai efektyvaus finansų naudojimo.

Anot jo, Lietuvoje iki šiol neruošiami specialistai, galintys atlikti sveikatos technologijų vertinimą, nėra nusistovėjusi vertinimo praktika, trūksta finansavimo ir t. t.

Archyvų nuotr.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder