šala rankos

Nuolat šąlančios rankos išduoda medžiagų apykaitos sutrikimus

Nuolat šąlančios rankos ir pėdos leidžia suprasti, kad jūsų kūno „krosnis“ gamina nepakankamai šilumos. Kalbant moksliškai – šąlančios galūnės yra vienas požymių, kad organizme pakito antinksčių ir skydliaukės hormonų kiekis.

Kai skydliaukė funkcionuoja tinkamai, adrenalinas ir kortizolis bus gaminamas saikingai. Tačiau, jei patiriate stresą, kūnas pradės saugotis ir nedelsdamas pasigamins daugiau jam reikalingų hormonų arba jų gamybą stabdys. Dėl patiriamo streso padidėjęs adrenalino kiekis reikalingas smegenų, vidaus organų veiklai palaikyti, tačiau tuo pačiu jis sumažina kraujotaką kūno galūnėse. Tad esant nuolatinei stresinei situacijai, kūnas ims koncentruoti kraują arčiau vidaus organų, todėl jūsų rankos, kojos ar nosis gali imti šalti.

Kadangi išmatuoti savo nuolat besikeičiančių hormonų veiklą yra ganėtinai sudėtinga ir brangu, tam yra paprastesnis būdas – kūno temperatūra. Sveika kūno temperatūra atsibudus turėtų siekti apie 36,6 °C. Kūno temperatūra dienos viduryje gali pasiekti ir 37 °C. Ir tai nebūtinai reikš, kad jūs sergate! Jei jūsų kūno temperatūra yra žemesnė negu šios ribos – tai gali leisti suprasti, kad jūsų kūnas yra aptingęs, o medžiagų apykaita „lėta“. Jūsų organizmo „krosnis“ kūrenama šlapiomis malkomis, ir galūnės šąla.

Šiluma išsiskiria tuomet, kai valgomas jūsų organizmui tinkamas maistas. Kai kūnas sudegina maistą (tarkim, obuolį), pagaminama energija, arba šiluma. Asmenys, kurių medžiagų apykaita yra „greita“, pagamina daugiau šilumos, kas lemia aukštesnę kūno temperatūrą. Greitos medžiagų apykaitos ir šilumos organizme didinimas turėtų būti bet kurios mitybos ar gyvenimo būdo tikslas, jei norime, kad mūsų kūnas funkcionuotų optimaliausiai.

Viename moksliniame žurnale apie medžiagų apykaitą rašoma, kad kūno temperatūros kritimas 1 laipsniu „sulėtina“ medžiagų apykaitą nuo 10 iki 13 procentų. Tad, jei jūsų kūno temperatūra nedidelė, ir sugebėtumėte ją pakelti tinkamu maistu, galėtumėte numesti svorio nesistengdami valgyti mažiau. Skamba utopiškai, ar ne?

Šąlančios rankos ir kojos leidžia suprasti, kad medžiagų apykaita organizme vyksta neefektyviai. Ar esate pastebėję, kad vaikams retai kada šalta? Jų medžiagų apykaita – „greita“. Didesnė kūno šilumos gamyba reiškia, kad jūsų kūnas įsisavina daugiau reikalingų maistinių medžiagų. O kai gauname daugiau „kuro“ ir jaučiamės geriau – užtikrinamas virškinimas, odos ir raumenų būklė, didėja libido, aštrėja mąstymas, miegas tampa gilus, o per laiką ir kūnas tampa lieknesnis, jei tai yra siekiamybė.

Svarbu paminėti, kad bazinė kūno temperatūra (tai yra žemiausia temperatūra, kurią ramybės būsenoje pasiekia kūnas), nėra vienintelis tobulas rodiklis, siejamas su skydliaukės darbu. Jei naktį naudojate šildančią antklodę arba jaučiate peršalimo simptomus, aplinkos temperatūra aukšta ar ką tik gėrėte karštus gėrimus – tokiais atvejais kūno temperatūra tikrai bus didesnė. Arba priešingai – jei tam tikrą laiką badaujate, gyvenate šaltesnėje aplinkoje ar geriate šaltus gėrimus – kūno temperatūra bus mažesnė.

Kaip ir visur, taip ir kūno temperatūros rodikliams yra išimčių. Ištvermės ir daug pastangų reikalaujančiu sportu užsiimantys asmenys dažnu atveju turi žemesnę kūno temperatūrą (nuo 34,7 °C iki 35,5 °C). Jų kūnas prisitaiko būti ypatingai efektyvus – naudoti kuo mažiau energijos atliekant fizinį darbą. Nors tai ir yra pageidautinas sportininkų tikslas, ateityje jų medžiagų apykaita gali patirti tam tikrų iššūkių – dėl tokios energijos gamybos pagreitės organizmo senėjimo procesai, gali sumažėti libido ir imuninė funkcija, o virškinimo ar gijimo procesai tapti nebe tokie sklandūs.

Šąlančios rankos siejamos ir su širdies plakimo dažniu. Gajus mitas, kad žemas širdies plakimo dažnis yra sveikatą rodantis rodiklis. Mokslų daktaras Ray Peat teigia, kad idealus širdies plakimo dažnis yra nuo 75 iki 90 dūžių per minutę. Daugelio lieknų asmenų, ypač ištvermės sportininkų, širdies pulsas siekia tik 45–55 dūžius per minutę. Taip yra todėl, kad dėl nuolatinio padidėjusio kraujotakos aktyvumo jų kūnas prisitaiko prie ilgai trunkančio streso. Taip – sportas, ypač ilgai trunkantis ir organizmą sekinantis, yra dar viena streso kūnui forma. O stresas, kad ir kokia forma jis būtų, turi būti patiriamas saikingai.

Žinoma, kad kūno temperatūra, širdies plakimo dažnis ar šalčio pojūtis galūnėse nebus vieninteliai indikatoriai siekiant įvertinti jūsų medžiagų apykaitą. Tačiau tai gali padėti jums suprasti jūsų pačių organizmą, tam, kad ateityje priimtumėte tam tikrus sprendimus, susijusius su jūsų sveikata. Ir prisiminkite, kad, jei kažkas yra lieknesnis negu jūs, tai nebūtinai reiškia, kad yra sveikesnis.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder