Reguliarūs tyrimai – bilietas į ilgą gyvenimą

Nustatė anksti

Rietaviškiui Jonui buvo 67-eri, kai pradėjo didėti PSA rodiklis. „Tyrimą atlikdavau kartą per metus, kartais – kas pusmetį, mat mano žmona – šeimos gydytoja. Kai ji pamatė, kad PSA didėja, sako, reikia važiuoti pas urologus į Klaipėdą.“

Ten ponui Jonui buvo atlikti kiti tyrimai ir nustatytas II stadijos prostatos vėžys. Vyras buvo operuotas ir porą metų jautėsi gerai. Tik pastarąjį kartą tyrimas vėl parodė, kad PSA truputį didėja, tad gydytojai jam suleido vaistų. „Ir paleido. Sakė, kad po trijų mėnesių turiu vėl pas juos atvažiuoti, o jaučiuosi gerai“, – sako Jonas. 

Sveikų vyrų liga

Lietuvoje veikia Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal šią programą rizikos grupės vyrams – nuo 50 iki 69 metų, o tiems, kurių šeimos nariai sirgo prostatos vėžiu, – nuo 45-erių bent kartą per dvejus metus turi būti atliktas PSA tyrimas. 

Ši programa parengta tam, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti prostatos vėžį, nes pirminių stadijų liga nesukelia beveik jokių simptomų. „Juokaujame, kad tai yra sveikų vyrų liga, nes dažnai pacientai stebisi: turbūt klaida, nes aš gerai jaučiuosi“, – pasakoja gydytojas Raimundas Venckus. 

Visų pirma vėžį galima įtarti, kai prostatos specifinio antigeno PSA testas parodo padidėjusius rodiklius. Tada iš venos paimamas kraujas. „Galiu pajuokauti, kad šis tyrimas nėra baisesnis nei skiepas nuo COVID-19, – sako gydytojas, – jis greitas, patogus ir gana tikslus.“ 

Jeigu šis tyrimas parodo, kad prostatos specifinio antigeno yra padaugėję, atliekami papildomi tyrimai – echoskopija, jei reikia, magnetinio rezonanso tyrimas arba prostatos biopsija. 

R. Venckus teigia, kad tai, jog PSA kiekis yra padidėjęs, dar nereiškia, kad vyras serga vėžiu. Tik kas trečiam tolesni tyrimai parodo, kad taip yra dėl vėžio. Tačiau toliau tirtis visuomet reikia. 

Ne visi gydomi

Jeigu nustatomas vėžys, visų pirma urologai išsiaiškina, kokio piktybiškumo jis yra. Jei jis yra mažos rizikos, tuomet vyras ne gydomas, o intensyviai stebimas, ar liga nepradės vystytis. Mat, sergant tokiu vėžiu, galima nugyventi visą gyvenimą ir numirti nuo kitų ligų, net nesužinojus, kad jis buvo. 

Didelės rizikos ir vidutinės rizikos vėžį reikia gydyti. Jei liga iš prostatos neišplitusi, vadinasi, pašalinus prostatą, pašalinama ir liga. Tokio – radikalaus – gydymo šiems vyrams paprastai užtenka. Jie gali pasveikti. 

Jei vėžys lokaliai išplitęs, t. y. yra tikimybė, kad jo ląstelių gali būti už prostatos ribų, tačiau dar neišplitęs po visą kūną, irgi gydoma radikaliai, tik šalinama daug daugiau – šalinama prostata ir dubens limfmazgiai. 

Jei vėžys metastazavęs, tai reiškia, kad liga išplitusi po visą kūną, todėl gydyti reikia visą kūną, o ne vieną organą. Tačiau tokios stadijos ligą taip pat galima gerai valdyti ir gyventi visavertį gyvenimą.

 „Todėl labai svarbu, kad vyrai tikrintųsi ir liga būtų nustatoma kuo anksčiau“, – tvirtina R. Venckus. 

Turi tikrintis visą gyvenimą

Gydytojas sako, kad po gydymo vyrai irgi turi reguliariai tikrintis PSA tam, kad būtų galima nustatyti bepradedančią atsigauti ligą, nes toks vėžys, kaip ir pradinių stadijų, nesukelia simptomų. Jei sutrinka šlapinimasis, jei atsiranda skausmai, ypač kaulų, vadinasi, liga jau išplito. 

„Kaip sergantis diabetu žmogus turi visą gyvenimą tikrintis cukraus kiekį kraujyje, taip sergantis prostatos vėžiu ar vyresnio amžiaus vyras visą gyvenimą turi atlikti PSA tyrimus, – tvirtina specialistas. – Jei niekuo nesiskundžia, turėtų ateiti, o jei jaučia negalavimus, turi ateiti dvigubai greičiau.“

Gydymo įstaigose saugu

Visi onkologiniai ligoniai yra dispanserizuojami – juos prižiūri specialistai pagal gyvenamąją vietą.

R. Venckus sako, kad atlikti PSA tyrimą yra saugu, nes visi medikai jau paskiepyti ir vis daugiau žmonių, ypač vyresnių, yra paskiepyti. 

„O tie, kurie dar nepasiskiepiję, prekybos centre užsikrėsti rizikuoja nepalyginti labiau nei poliklinikoje. Nes poliklinikoje laikomasi visų saugos taisyklių, – tvirtina gydytojas. – Tie, kurie turi pasitikrinti, būtinai turi tai padaryti, nes gali nepastebėti ligos progresavimo. Išplitusią ligą ne tik sunkiau gydyti, bet ir tikėtina, kad bus sudėtingesnės pasekmės.“

Gydytojas sako, kad vaistais gydomi vyrai, jei baiminasi atvykti į gydymo įstaigą, receptus gali gauti po nuotolinės konsultacijos, arba jiems gali būti skirti ilgai – tris mėnesius ar net pusę metų veikiantys vaistai. Tačiau jis pabrėžia, kad nuotolinė konsultacija ne tokia patikima, kaip kontaktinė: „Reikia pacientui ne tik išrašyti receptą, bet ir atlikti PSA tyrimą, jį apžiūrėti, nes galime nepastebėti ligos plitimo. Juolab kad hormonų terapija gydomiems vyrams tik kartą per tris mėnesius reikia atvykti į konsultaciją.“

Klaipėdos universitetinės ligoninės urologai suskaičiavo, kad per metus net trečdaliu sumažėjo operacijų dėl urologinių ligų, o atvykstančiųjų pasitikrinti dėl prostatos vėžio, atlikti prostatos biopsiją – net 2,5 karto. Šios procedūros dažniausiai atliekamos tiems, kurie serga pradinių stadijų vėžiu. 

„Kasmet maždaug vienodas skaičius vyrų suserga prostatos vėžiu, todėl manome, kad šiuo metu yra daug vyrų, kurie serga, tačiau jie nepateko į gydytojų akiratį ir negydomi. Kuo vėliau jiems bus nustatytas vėžys, tuo liūdnesnės bus pasekmės“, – tvirtina gydytojas urologas R. Venckus. 

TRI–LT–000158/ 2021 m. balandžio mėn. Parengta bendradarbiaujant su „IpsenPharma“.