Siekiamybė: mokykloje saugu, kaip namuose

Dažniausiai minimos kanapės, taip pat vaistai be gydytojo paskyrimo. Nors tai atrodo panašus rodiklis kaip Lietuvos vidurkis, konkrečiai mokyklose fiksuojamos medžiagų plitimo vietos - tualetai, koridoriai, neprižiūrimi kampeliai - kelia didelį susirūpinimą.

Be to, atliekami paviršių tyrimai uostamiestyje rodo, kad tik vienoje iš 28 tirtų mokyklų nebuvo aptikta narkotikų pėdsakų. Tai reiškia, kad absoliučioje daugumoje mokyklų pėdsakai buvo aptikti. Taigi, situacija yra tokia: nors daugeliu atvejų vartojimo mastas nėra katastrofiškas, rizika reali ir nepakankamai suvaldyta.

Kaip su problema kovojama?

Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės kartu su ugdymo įstaigomis bei institucijomis ėmėsi kelių priemonių. Pavyzdžiui:

- Mieste mokyklose įrengiami specialūs detektoriai (ir elektroninių cigarečių) ir vaizdo stebėjimo kameros.

- Įgyvendinamas bandomasis projekto modelis, kur mokyklos, susidūrusios su narkotikų problema, veikia pagal vieningą reagavimo ir pagalbos algoritmą.

- Ugdymo įstaigos kartu su institucijomis rengia tėvams ir mokiniams paskaitas, diskusijas, mokytojams suteikiama metodinė pagalba.

- Bendruomenės ir savivaldybės lygmeniu vykdomos kampanijos, stebima aplinka, ribojama neleistina veikla mokyklos teritorijoje.

Kaip pabrėžia miesto meras Arvydas Vaitkus, „tylėjimas - ne sprendimas, o tik atvirumas leidžia padėti“. Tačiau specialistai pažymi, kad taktinės infrastruktūros priemonės - tvoros, kameros, detektoriai - veiksmingos tik mokyklos ribose, o kompleksinės priemonės reikalauja platesnio požiūrio.

Veiksmingiausios prevencinės priemonės

Iš tyrimų ir praktikos galima išskirti kelis prevencijos elementus, kurie ypač svarbūs:

- Ankstyva švietėjiška veikla: mokiniai turi būti informuoti apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą, socialinius bei sveikatos aspektus. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2024 m. atliktas tyrimas parodė, kad 45,9 proc. moksleivių per pastaruosius dvejus metus dalyvavo informacinėse veiklose apie narkotikų žalą.

- Tėvų ir šeimos įtraukimas: mokslininkai nurodo, kad vaikų vartojimo riziką lemia šeimos mikroklimatas, prastas įsiliejimas į mokyklos veiklas, nelabai struktūruotas laisvalaikis. Tad šeimos dalyvavimas, atviras bendravimas su vaikais, veiklos skatinimas yra būtini.

- Ugdymo įstaigos aplinkos saugumas: kad būtų sumažinta galimybė vartoti medžiagas mokykloje, reikalinga aiški mokyklos teritorijos kontrolė, stebėjimo sistema, bendruomenės budrumas.

- Alternatyvi veikla ir laisvalaikio užimtumas: rizikos grupėse dažnai matoma, kad neturėta veiklos laisvu metu. Todėl aktualu pasiūlyti mokiniams įdomią, prasmingą veiklą (sportą, renginius, kūrybą).

- Greita intervencija: kai aptinkamas atvejis, turi būti aiškus veiksmų planas: konsultacijos, psichologų pagalba, šeimos įtrauktis. Lietuvoje mokyklos, susidūrusios su problema, turi veikti pagal tokį algoritmą.

Neturi likti užkulisiuose

„Svarbu suprasti, kad narkotikų vartojimo tema mokyklose neturi likti “užkulisiuose„. Kai mokyklos, tėvai ir bendruomenė atvirai kalba apie rizikas, kai turime struktūruotą prevencijos sistemą, tada galima pasiekti rezultatų. Tačiau vien griežtos priemonės nėra pakankamos: jei vaikas neturi struktūruoto laisvalaikio, jis rizikuoja pakliūti į žalingą aplinką“,- sako tyrėja dr. doc. Aušra Pocienė.

„Kai sužinojome, kad mokykloje vyksta testavimas, kameros, tada pagalvojome: gerai, bet svarbiausia, kad mes, tėvai, bendrautume su vaiku, žinotume, koks jo draugų ratas, ką veikia laisvu metu. Aplinkos kontrolė yra svarbi, bet šeima visada liks pirmoje linijoje“, - sako vienos uostamiesčio progimnazijos moksleivio tėtis Linas.

Kaip padaryti Klaipėdos mokyklas saugias?

Specialistai ir įvairių institucijų atstovai vardija daugybę priemonių, bet laikas ir patirtis parodė, kad didžiausią efektą žalingų įpročių prevencijai mokymo įstaigose duoda šie žingsniai:

- Užtikrinti visapusišką prevenciją: ne tik technologijos (kameros, detektoriai), bet ir švietimas, veiklos laisvu laiku, šeimos įtraukimas.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

- Sustiprinti bendradarbiavimą tarp mokyklų, savivaldybių, policijos, sveikatos institucijų: aiškus procesas, greita intervencija.

- Skirti dėmesio ankstyvai rizikos identifikacijai: mokyklos turi turėti algoritmus, kaip elgtis, kai yra įtarimų.

- Kurti pozityvią mokyklos kultūrą, kurioje moksleiviai jaučia priklausymą, gauna paramą, turi žalingos veiklos alternatyvų.

- Aktyvinti tėvų ir šeimų vaidmenį: ugdymo įstaigos turi informuoti, šviesti tėvus, skatinti komunikaciją namuose.

Tik tokiu kompleksišku būdu, kai visos grandys veikia kartu, galima žymiai padidinti mokymo įstaigų saugumą ir sumažinti narkotikų bei psichotropinių medžiagų vartojimo riziką Klaipėdos regione.