Kaip karštis paveikia širdį?
Karštis ne tik didina šilumos smūgio bei karščio insulto riziką, bet gali itin apkrauti širdį. Karštis yra didelis kardiovaskulinės sistemos stresorius, priverčia širdį stipriau dirbti. Tai gali lemti miokardo infarkto, aritmijų, širdies nepakankamumo rizikos padidėjimą.
Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo didesnė tikimybė šioms rizikoms tapti realybe. Atlikti tyrimai parodė, jog kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo didesnė rizika žmogui numirti nuo kardiovaskulinės būklės.
Klimato kaita šią problemą dar labiau sunkina. Tai itin aktualu žmonėms, turintiems širdies problemų.
Kaip galite save apsaugoti nuo karščio?
Kai aplinkos temperatūra tampa ekstremalia, tai paveikia visus, turinčius širdies problemų. Aukšta aplinkos temperatūra gali didinti hospitalizacijų ir būklių pasunkėjimų dažnį.
Itin svarbu žinoti, kaip galite atsivėsinti:
Sekite orų naujienas.
Jei orų pranešimuose skelbiama, jog temperatūra pasieks aukštumas, tą dieną neikite iš namų. Jei namuose per karšta, ieškokite vėsių vietų atsipūsti mieste ir ieškokite būdų atvėsinti namus.
Jei turite reikalų, stenkitės juos atlikti ryte ar vakare. Būkite pavėsyje.
Kai esate lauke, išgerkite stiklinę vandens kas 20 min.
Nustatykite telefone laikmatį, kuris įspės jus, jog laikas išgerti vandens. Jei turite širdies nepakankamumą, paklauskite gydytojo, kiek turėtumėte išgerti skysčių, jog neatsirastų patinimų.
Jei vartojate diuretikus, paklauskite kiek turite išgerti vandens.
Venkite gazuotų gėrimų, sulčių ir atsisakykite alkoholio.
Gazuoti gėrimai bei sultys sulėtina vandens įsisavinimą žarnyne. Alkoholis gali padidinti insulto išsivystymo riziką karštomis dienomis.
Apsaugokite savo odą.
Odos nudegimai lemia tai, jog organizmas nebegali sureguliuoti vėsinimosi procesų, kas didina dehidrataciją. Nešiokite kepurę, akinius nuo saulės, lengvus, šviesius, laisvus drabužius.
Naudokite apsaugą nuo saulės (nuo SPF 30) ir pakartokite apsauginių priemonių nuo saulės naudojimą kas valandą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą