Padeda atsitraukti nuo realybės
Psichologų teigimu, skaitymas yra toks veiksmingas todėl, kad protas susikoncentruoja į turinį ir padeda atsitraukti nuo realybės bei atsipalaiduoti. Knygų mylėtojai geriau miega, labiau pasitiki savimi, rečiau serga depresija.
Be streso kontrolės, skaitymas gali padėti sunkiai užmiegantiems: paskaitykite prieš miegą knygą, pasidėkite į šalį išmaniuosius įrenginius, išjunkite internetą, kad niekas nebedrumstų poilsio. Jeigu vakarais sunkiai sekasi užmigti, jau kelias valandas prieš miegą pritemdykite miegamajame šviesas, nueikite pagulėti vonioje, o po to paskaitykite – tai padės jums pereiti iš budrumo į ramybės fazę.
Skaitymas teigiamai veikia ir empatiją: skaitydami mes įsijaučiame į veikėjų būsenas, su jais susitapatiname, apgalvojame, kaip patys elgtumėmės panašioje situacijoje. Tai leidžia mums geriau pažinti tiek savo, tiek aplinkinių emocijas arba net, esant, kritinei situacijai – nederamą elgesį arba toksiškus žmones ir greičiau nuo tokių pabėgti.
Sunkiai susikaupiantiems, linkusiems išsiblaškyti taip pat yra gerų naujienų: pvz., jei prieš darbą paskaitysite bent 15-20 min., darbe greičiau susikoncentruosite. Skaitymas skatina atkaklumą, susikaupimą, o tai savo ruožtu leidžia greičiau „eiti prie esmės“, siekti užsibrėžtų tikslų ir „nemesti kelio dėl takelio“.
Skaitymo nauda mažiesiems
Kaip teigia vaikų psichologas dr.Stephen Briers, skaitymas net be paveikslėlių yra nepaprastai svarbus vaiko emocinio išprusimo raidai – taip vaikai susipažįsta su emocijomis. Mokslininkai atliko tyrimus, kurie įrodo, kad dažnas televizoriaus žiūrėjimas yra viena vaikų hiperaktyvumo priežasčių! Jį žiūrint, smegenys yra miego būsenos, tai yra sustingsta žvilgsnis, susilpnėja reakcija, o skaitant knygeles, jos išlieka budrios!
Skaitymas balsu supažindina vaikus su taisyklinga gramatika, frazių sudarymu, aiškiu tarimu. Visa tai ugdo mažųjų kalbos įgūdžius. Dažnam iškyla klausimas: nuo ko priklauso, kada vaikas pradės kalbėti? Juk vieni kalba jau pusantrų metukų, o kiti bijo šnekėti net ir būdami trejų... Pasirodo, ir čia „kaltas“ skaitymas: tyrimai parodė, kad vaikai pradeda kalbėti anksčiau, jei tėveliai jiems skaito.
Šitaip mažieji susipažįsta su naujais žodžiais, garsais, veikėjais – tai lavina ir jų vaizduotę. Negana to, knygos vaikams suteikia galimybę lavinti jų kritinį mąstymą, paaiškina priežasties ir pasekmės ryšį, moko moralės dalykų bei prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Komentaras
Kauno miesto savivaldybės V.Kudirkos viešosios bibliotekos Aleksoto padalinio vedėja Asta Bareckienė:
- Bibliotekoje, kurioje dirbi dažniausi lankytojai yra senjorai ir vaikai. Greičiausiai taip yra dėl to, kad jie turi daugiausiai laisvo laiko. Taip pat daug skaito ir jaunos mamos.
Suaugusieji dažniausiai renkasi meilės romanus arba detektyvus, vyrai myli istorines, politines knygas, na, o vaikai renkasi nuotykines arba komiksų knygeles.
Visiems įprasta, kad bibliotekoje galima rasti tik knygas, tačiau daugybėje šalies bibliotekų vykdoma ir kita edukacinė, kultūrinė veikla – reikia tik nebijoti ateiti, pasidomėti, paklausti.
Pavyzdžiui, Aleksoto bibliotekoje mokoma turkų, anglų kalbų, vykdomi informaciniai skaitmeniniai raštingumo mokymai, rengiamos dailininkų parodos, susitikimai su knygų autoriais! Kovo pabaigoje vyks psichologės Jovitos Kiežės knygos pristatymas.
Šiuo metu kauniečių labiausiai pageidaujamos knygos Aleksoto bibliotekoje:
K.Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“
K.Sabaliauskaitė „Silva rerum“
H.Yanagihara „Mažas gyvenimas“
D.Owens „Ten, kur gieda vėžiai“
D.Feldman „Neortodoksiška“
F.Backman „Kartą gyveno Uvė“ ir kitos šio rašytojo knygos
L.Riley „Dingusi sesuo. Meropės istorija“
H.Morris „Aušvico tatuiruotojas“
J.Steinback „Rūstybės kekės“
L.Gounelle „Dievas visada keliauja incognito“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą