Vakcinos - autizmo priežastis? Sužinokite tiesą

Pagrindiniai aspektai

•Vakcinos nesukelia autizmo, tačiau naujos genetinės mutacijos, pesticidai, įvairios infekcijos ir kitos cheminės medžiagos – taip.

•Geriausiai galime spręsti autizmo problemą tyrinėdami šias kitas priežastis, kad jas suprastume.

•Pareiškimai prieš vakcinas greičiausiai sukels daugiau infekcinių ligų ir mažiau pagalbos autizmu sergantiems asmenims.

•Taip pat turime mažinti stigmą ir didinti neuroįvairių žmonių pripažinimą bei pritaikymą.

Pakalbėkime apie Bilį, 12 metų berniuką, sergantį sunkiu autizmu. Jis gerai augo, tačiau maždaug trejų metų amžiaus jam vis labiau vėlavo kalbos ir vaikščiojimo įgūdžiai. 

Augdamas jis dažnai nevaldomai rėkdavo, kai būdavo nusiminęs, patirdavo pykčio priepuolius ir emocinius protrūkius, išpildavo ir mėtydavo maistą aplink save, sunkiai suprasdavo šnekamąją kalbą ar mokydavosi. Galiausiai, tyrimai parodė, kad jo IQ buvo 70 – tai priskiriama intelekto sutrikimo kategorijai.

Siekdami nustatyti jo sunkumų priežastį, tėvai dalyvavo tyrime. Tyrimo metu Biliui ir jo tėvams buvo atlikti genetiniai tyrimai, kurie atskleidė, kad jis turėjo naują, arba „de novo“, mutaciją, kurios neturėjo nė vienas iš tėvų – tai buvo jo DNR „kirpimo ir klijavimo“ klaida. 

Kai embrionas sparčiai kopijuoja DNR, kurdamas milijardus ląstelių, kad suformuotų kūdikį, kartais pasitaiko klaidų. Kiekvienas iš mūsų turime apie 1000 tokių klaidų. Didžioji dauguma neturi jokio poveikio. Tačiau kartais jos sukelia įvairias būkles, įskaitant autizmą. Mažiausiai apie 30% autizmo atvejų, įskaitant Bilio, atsiranda dėl de novo genetinės variacijos.

Pastaruoju metu, atsižvelgiant tam tikrų žmonių pasisakymą bei atakas prieš vakcinas kaip autizmo priežastį, aš galvojau apie Bilį. Tokios atakos, atkalbančios žmones nuo skiepų, jau dabar sukelia tymų protrūkius ir greičiausiai netrukus išplės kitas išvengiamas ligas, įskaitant poliomielitą ir gripą, potencialiai pražudydamos tūkstančius žmonių.

Jo kritikai sutelkė dėmesį į tai, kodėl jis neturėtų pulti vakcinų, tačiau kyla ir esminių klausimų apie tai, kas iš tiesų sukelia autizmą ir kaip jo išvengti bei jį spręsti.

Autizmo spektro sutrikimas paveikia vieną iš 31 aštuonerių metų amžiaus vaikų Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir jo paplitimas didėja dėl ne visai aiškių priežasčių. Teorija, kad vakcinos sukelia autizmą, iš tiesų jau seniai paneigta. Vienintelis tyrimas, kuris tariamai patvirtino šią teoriją, buvo visiškai suklastotas – autorius teigė, kad 50 procentų vaikų po skiepų susirgo autizmu, nors iš tiesų nė vienas iš šių vaikų nesusirgo.

Vietoj to, autizmo atvejų skaičius didėja daugiausia dėl geresnio nustatymo ir išplėstų diagnozavimo kriterijų. Diagnozė taip pat skiriasi tarp socialinių-ekonominių grupių, su daug didesniu paplitimu turtingose nei skurdžiose šeimose, ir baltųjų nei juodaodžių šeimose. 

Tačiau nėra pagrindo manyti, kad turtingi baltieji iš tiesų labiau linkę sirgti autizmu nei skurdesni juodaodžiai asmenys. Vietoj to, rodikliai skiriasi dėl skirtingų patikros ir nustatymo rodiklių. Dabar mes taip pat daug plačiau apibrėžiame šią būklę. Milijonai vaikų, kuriems anksčiau buvo diagnozuoti intelekto sutrikimai, dabar taip pat laikomi autistais.

Aplinkos veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį, įskaitant motinos nutukimą, vyresnį amžių, nėštumo sukeltą diabetą, policistinių kiaušidžių sindromą ir sąlytį su įvairiais pesticidais bei infekcijomis. Intracytoplazminė spermos injekcija (arba „ICSI“), naudojama in vitro apvaisinimo metu, tiesiogiai įšvirkščia spermą į kiaušialąstes, siekiant padidinti apvaisinimo tikimybę. 

Ji buvo sukurta ir skirta naudoti vyrams, turintiems mažą spermos kiekį, tačiau dabar ji naudojama daugumoje IVF procedūrų. Pasirodo, ji padidina intelekto sutrikimų ir autizmo riziką palikuonims maždaug 65%, galbūt dėl kiaušialąstės citoskeleto – mažų fibrilių, laikančių kiaušialąstės branduolį, mitochondrijas ir kitus komponentus – sutrikdymo.

Kai kurie autizmu sergantys žmonės teigia, kad priežastis nesvarbi ir kad mums tiesiog reikia didesnio priėmimo. Deja, visuomenė dažnai stigmatizuoja autizmu sergančius žmones, nesugeba prie jų prisitaikyti, trukdydama šiems asmenims optimaliai funkcionuoti. Be abejo, turėtume keisti socialines nuostatas ir geriau prisitaikyti prie neuroįvairių žmonių.

Tačiau žinojimas, kad vaiko autizmo priežastis yra genetinė, padėjo daugybei žmonių. Bilio tėvai ir daugelis kitų suprato, kad sužinoję savo vaiko simptomų priežastį, sumažino savo kaltės jausmą. Bilio motina baiminosi, kad galbūt vyno taurė, kurią ji išgėrė dar nežinodama, kad yra nėščia, buvo priežastis.

Bilio tėvai bijojo turėti dar vieną vaiką dėl autizmo rizikos. Tačiau faktas, kad Bilio autizmas buvo atsitiktinis įvykis, įtikino juos, kad jie gali turėti dar vieną vaiką, jei nori, ir kad ligos pasikartojimo tikimybė nebus padidėjusi.

Genetinės variacijos nebuvo nustatytos visiems autizmu sergantiems žmonėms – mokslas vis dar naujas. Tačiau faktas, kad daugelis žmonių jas turi, turėtų paskatinti mus toliau finansuoti tyrimus, ieškančius priežasčių ir galimų medicininių ar psichosocialinių intervencijų bei paslaugų žmonėms, kuriems jų gali prireikti.

Jei mūsų tikslas iš tiesų yra sumažinti autizmo sukeliamas kančias, turime remtis faktais, o ne prielaidomis ir ideologijomis, ir sustiprinti pastangas mokyklose ir klinikose, siekiant nustatyti autizmu sergančius vaikus, ypač tuos, kurie yra skurdesni ir ne baltieji, kad jiems būtų teikiamos tinkamos paslaugos.

Turėtume atkurti paramą vakcinoms, bet taip pat finansuoti esminius tyrimus, skirtus kurti švietimo programas mokykloms ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, siekiant pagerinti autizmo diagnozavimą, priėmimą, pritaikymą ir paslaugas.

Šaltinis: www.psychologytoday.com