Tėvų netekę vaikai gyvenimo užuovėją randa šeimynose

Su be tėvų globos likusiais vaikais dirbantys specialistai neabejoja, kad šeimynų kūrimasis svarbus ne tik vaikams. Jos ne tik užtikrina vaiko globą (rūpybą) ir socialinę globą pagal jas reglamentuojančius teisės aktus, suteikia reikiamą pagalbą ir paslaugas pagal individualius vaikų poreikius bei padeda integruotis į visuomenę.

Šeimynos padeda taupyti valstybės biudžeto lėšas. Praėjusiais metais jose panaudota beveik tris kartus mažiau lėšų nei vaikų globos įstaigose.

Ir šis skirtumas skaičiuojamas dešimtimis milijonų eurų.

Pakeitė įstatymą

Seimas pritarė Šeimynų įstatymo pakeitimams, kurie turėtų palengvinti šeimynų steigimo ir veiklos vykdymo sąlygas, patobulinti jų veiklos reguliavimą.

Šeimynų įstatymo pataisos įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.

Palaipsniui bus didinamas ir šeimynos dalyvio išlaikymas bei išplėstas asmenų, kurie galės tapti šeimynos dalyviais, ratas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikisi, kad nauja tvarka paskatins žmones aktyviau steigti šeimynas ir suteikti tėvų globos netekusiems vaikams saugius namus.

"Vykdydami institucinės vaikų globos pertvarką, turime tikslą, kad visi vaikai augtų saugioje, kuo artimesnėje šeimai aplinkoje.

Skiriame daug dėmesio alternatyvioms globos formoms. Viena iš šių formų - globa šeimynoje.

Siekiame skatinti kurtis kuo daugiau šeimynų, kurios užtikrintų globojamiems vaikams gyvenimo sąlygas, artimas šeimos aplinkai", - sakė ministrė M. Navickienė.

Šeimyna yra be tėvų globos likusių vaikų globėja (rūpintoja), užtikrinanti globojamų (rūpinamų) vaikų teisių ir interesų įgyvendinimą bei apsaugą, teikiant vaikams socialinę globą, reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius šeimos aplinkoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, Lietuvoje šiuo metu yra 54 šeimynos. Jos įsikūrusios 28-iose šalies savivaldybėse ir jose globojami 273 vaikai.

Tobulinamas veiklos reguliavimas

Minėtais įstatymo pakeitimais plečiamas ratas asmenų, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais. Šeimynos dalyviu galės būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis ar vaikas, bet ir kitas ne jaunesnis nei 21 metų kartu gyvenantis asmuo.

Pavyzdžiui, kartu gyvenantis 21 metų ir vyresnis buvęs rūpintinis ar šeimynos steigėjo brolis, sesuo ar kitas kartu gyvenantis asmuo.

Taip tikimasi išspręsti problemą, kai vienintelis šeimynos dalyvis suserga ar išvyksta neatidėliotinais, nenumatytais reikalais, o kitas kartu gyvenantis vyresnis nei 21 metų asmuo negali atstovauti globojamo (rūpinamo) vaiko interesams ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigose.

Iki trijų dalyvių didinamas šeimynos dalyvių skaičius, jei šeimynoje globojami (rūpinami) daugiau kaip šeši vaikai.

Šiuo metu šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas. Šeimynos dalyviu taip pat gali būti šeimynos steigėjo sutuoktinis, jei toks yra, o jei jo nėra, - kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas.

Dabar šeimyna gali turėti iki dviejų dalyvių nepriklausomai nuo globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.

Lietuvoje esančiose šeimynose dabar iš viso yra 78 dalyviai.

Taip pat aiškiau nustatomi šeimynos steigėjo veiksmai, kuriuos jis turi atlikti iki šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre, reglamentuojami tapimo šeimynos dalyviu ir atsisakymo juo būti pagrindai ir tvarka.

Didės išlaikymas

Šiuo metu šeimynų dalyviams garantuojamos ne mažesnės negu 849 eurų, tai yra 1,16 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio pajamos, nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.

Kitais metais šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis bus didinamas palaipsniui.

Nuo 2023 m. sausio 1 d., jeigu šeimynoje yra vienas šeimynos dalyvis, šis dydis negalės būti mažesnis negu 1680 eurų (2 MMA). Jeigu šeimynoje yra du šeimynos dalyviai - ne mažesnis negu 1260 eurų (1,5 MMA), trys - ne mažesnis negu 840 eurų (1 MMA ).

Po kiek daugiau nei pusmečio (nuo 2023 m. liepos 1 d.) šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis dar labiau augs.

Jei šeimynoje yra vienas šeimynos dalyvis, jo atlygis negalės būti mažesnis negu 2 940 eurų (3,5 MMA), du - ne mažesnis negu 2 016 eurų (2,4 MMA), trys - ne mažesnis negu 1 512 eurų (1,8 MMA).

TIKSLAS. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, įstatymo pakeitimai skirti tam, kad visi vaikai augtų saugioje, kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Stasio ŽUMBIO nuotr.

Taupomos valstybės lėšos

SADM teigimu, šeimynų kūrimasis svarbus ne tik be tėvų globos likusiems vaikams.

Kadangi vaiko globa (rūpyba) šeimynoje valstybei kainuoja pigiau nei vaiko globa vaikų globos namuose ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose, steigiantis šeimynoms, yra taupomos valstybės lėšos.

Finansinis efektas yra gana žymus. Siekiantis net dešimtis milijonų eurų.

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa, minimali socialinės globos kaina vienam vaikui yra 886 eurai per mėnesį. Vidutinė kaina siekia 1 655 eurus, o maksimali - 2 693 eurus.

Šeimynoje vidutinė socialinės globos kaina vienam vaikui yra 701 euras per mėnesį.

Valstybės kontrolė valstybinio audito metu nustatė, kad, savivaldybių duomenimis, vieno vaiko globa (rūpyba) šeimoje 2021 m. kainavo šešis kartus mažiau nei įstaigose.

Vaikų globos ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose ši suma siekia 18,6 tūkst. eurų, šeimoje ar šeimynose - apie 3 tūkst. eurų.

Pagal savivaldybių duomenis, pernai globai šeimose ir šeimynose panaudota beveik tris kartus mažiau lėšų nei vaikų globos įstaigoms. Atitinkamai 11,9 ir 34,5 mln. eurų.

Auga parama ir šeimoms

SADM praneša, jog nuo kitų metų pradžios didėja vaiko pinigai, vienkartinės išmokos vaikui ir nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka bei jos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka ir kitos socialinės išmokos.

Šių išmokų ūgtelėjimą lemia nuo metų pradžios didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Palyginti su 2021 m., 2023 m. pradžioje jos bus didesnės beveik ketvirtadaliu (23 proc.).

„Tikiuosi, kad nuo ateinančių metų pradžios didesni vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos, iki 625 eurų augantis neapmokestinamas pajamų dydis padidins šeimų, auginančių vaikus, pajamas“, - vylėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.

Kiekvienam Lietuvoje gimusiam vaikui mokama vienkartinė išmoka nuo sausio 1-osios didėja 33 eurais - iki 539 eurų.

Gimus dvynukams, trynukams ar dar daugiau vaikų, vienam iš tėvų kas mėnesį mokama išmoka iki vaikams sukanka dveji metai. Kai gimsta dvynukai, išmoka sieks 196 eurus, trynukai - 392 eurus, ketvertukas - 588 eurus. Išmoka didinama 196 eurais už kiekvieną atžalą.

Kas mėnesį mokama išmoka vaikui, vadinamieji vaiko pinigai, sieks 85,75 euro.

Jeigu vaiko tėtis, mama, įtėvis ar įmotė yra pašaukti arba savanoriškai atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, tokio kario ar karės vaikui kas mėnesį bus mokama 73,50 euro dydžio išmoka.