Ugniagesys dzūkaitei pasipiršo Šv. Valentino dieną: žmoną vadina šeimos stiprybe

Evaldo ir Indrės Starinskų šeimą galima vadinti ugniagesių šeima. Jie abu dirba Vilkaviškio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, tačiau Indrė yra kilusi iš Dzūkijos.

Evaldas – ugniagesys gelbėtojas, Indrė – inspektorė. Šv. Valentino diena jiems ne šiaip širdelių šventė, bet nepamirštama diena – tą dieną Evaldas pasipiršo Indrei.

Tarnybinių romanų gerbėjus jų pažinties istorija turėtų nuvilti, nes jie susipažino... socialiniuose tinkluose. Tuo metu abu dirbo skirtinguose miestuose.

Evaldas būsimą žmoną pirmiau pristatė savo pamainai, o tik po to – šeimai. „Ugniagesiai „į marčias“ mane priėmė šiltai ir draugiškai, tad su būsimo vyro šeima jau ir nebuvo baisu susipažinti“, – juokiasi Indrė.

Prieš trejus metus jie sukūrė šeimą. Ar ji nedvejojo ištekėdama už ugniagesio? „Ne. Aš esu truputį ekstremalė, mane labai domina, vilioja ir žavi ugniagesių darbas, nes dar iš tėčio pasakojimų, dirbusio ugniagesiu, daug apie tai esu girdėjusi.

Manau, kad gaisrininko profesija ne tik įdomi, bet ir patraukli, suteikianti  galimybę padėti žmonėms, patekusiems į nelaimę,“ – sako Indrė. Būtent tai Indrę ir atvedė į ugniagesybą.

Indrė yra gaisrinės saugos specialistė, taip pat turi ugniagesio gelbėtojo pažymėjimą, tad gali kartu su vyru gesinti gaisrus. Jeigu reikėtų, ar tikrai eitų?

„Turbūt taip, bet, priimdama tokį sprendimą, visada pagalvočiau, kad vienam iš mūsų reikia pasirūpinti šeima,“ – sako Indrė. Šeima yra jų tvirtovė ir užuovėja.

Kokia ugniagesio žmonos kasdienybė? „Išleidžiu vyrą kas ketvirtą parą į pamainą budėti gaisrinėje, kitomis dienomis vyras dar dirba žemės ūkio bendrovėje.

Ne visada žinau, į kokį iškvietimą jis išvyko. Būna ir naktį išvykimų, būna, kad  tik ryte pabudusi  sužinau naujienas. Bet yra tekę ir man ne vieną kartą nemiegoti.

Ypač kai žinau, kad visą naktį vyro pamaina gesina gaisrą. Tuomet  nemiegu, laukiu žinutės, rūpi, kaip sekėsi, ar jau grįžo į garažą. Laukimo nerimas nepalieka ramybėje, kol sulaukiu iš jo žinių,“ – dalijasi išgyvenimais Indrė.

Bet moteris veja blogas mintis šalin. Dirbdama inspektore, Indrė gerai pažįsta ugniagesių darbą. „Pavojų šiame darbe nestinga.

Kai Ukrainos žmonės ginklu gina savo šalį, tai ugniagesių gelbėtojų misija – gelbėti žmones iš ugnies, padėti jiems įvairiose nedėkingose ir pavojingose  situacijose,  gelbėti žmonių turtą yra vykdoma taikos sąlygomis“.

Sakoma, už (šalia) kiekvieno sėkmingo vyro stovi stipri moteris. Ugniagesio gelbėtojo žmona, patvirtina šį teiginį.  

I. Starinskienė, stipriausio ugniagesio varžybų dalyvė, sako, kad ši mintis ne tiek apie fizinę moters ištvermę, moters stiprybė – jos sugebėjimas palaikyti artimuosius, o namus paversti laimės ir ramybės uostu.

 „Aš vyrui kartais tai primenu.  Jis vadina mane mūsų šeimos stiprybe. Stengiuosi į visas situacijas žiūrėti šaltai, racionaliai, kai reikia, raminu visą šeimą, sakau, kad viskas išgyvenama, viską kartu įveiksime.

Stengiuosi būti tuo stipriu „kaklu“, kuris pasuktų galvą laiku ir reikiama kryptimi,“ – sako I. Starinskienė.

Kokia yra stipri moteris pagal Indrę? „Moteris turi būti autoritetas vaikams, kurti gražius santykius, nes kokius tėvų tarpusavio santykius matys vaikai, tokias asmenybes išugdysime.

Vyras taip pat turi būti stiprus, atsakingas. Aš stengiuosi su kitais elgtis taip, kaip norėčiau, kad būtų elgiamasi su manimi,“ – teigia Indrė.

Indrė ir Evaldas augina dvi dukras. Indrė šmaikštaudama sako, kad norėtų, jog viena dukra, rinkdamasi specialybę, pasektų jų pėdomis, o kita – ištekėtų už ugniagesio...

Vyresnėlė jau dabar domisi ugniagesio profesija ir užaugusi nori dirbti gaisrinėje. Todėl tikėtina, kad šios šeimos ugniagesių gaisrininkų tradiciją tęs jų atžalos.

„Mūsų šeimoje dabar tik mano mama nieko bendra neturi su ugniagesyba. O tėtis, aš ir mano vyras, susitikę dažnai iki paryčių diskutuojame, aptariame situacijas, jas analizuojame, kiekvienas išsakome savo įžvalgas, dalijamės patirtimi. Tai neįkainojama. Norėtųsi šeimoje turėti daugiau šios srities pasekėjų,“ – sako I. Starinskienė.

Indrė kilusi iš Dzūkijos, jos vyras – iš Suvalkijos. Kaip jiems pavyksta nesusipykti ir rasti bendrą sprendimą? „Padeda humoras,“ – juokiasi Indrė.

Dzūkės žmonos priekaištus, kad suvalkiečiai „skūpūs“, Evaldas atremia, kad ji daug taupesnė už suvalkiečius. Indrė atkerta, kad ji taupo tam, kad suvalkietis galėtų išlaidauti.

Šv. Valentino diena į jų namus atneša šventę. Bet šventes, kaip ir šeimos laimę, kuria žmonės. Tą dieną, laukdama iš darbo sugrįžtančio vyro, Indrė ruošia šventinę vakarienę.

Susės visi prie šventinio stalo, vienas kitam linkėdami, kad  būtų sveiki ir laimingi, o svarbiausia, kad šeimoje viešpatautų sutarimas.