Anot Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus specialistės Renatos Chockevičienės, atliekant gyvosios gamtos stebėjimo monitoringą, bus vykdoma paukščių, varliagyvių, žuvų, šikšnosparnių ir tam tikrų vandens augalų stebėsena.
„Monitoringas vykdomas sistemingai, kas 5 metus. Remiantis gautais duomenimis, bus nustatoma tiriamų populiacijų būklė. Jei apibendrintoje ataskaitoje bus įvardintos grėsmės, bloginančios populiacijų būklę, bus ieškoma sprendimų grėsmėms panaikinti ar sumažinti“, - teigia ji.
Šiuo metu savivaldybė ieško, kas galėtų atlikti šią stebėseną - įvertinti gyvūnus pagal rūšį ir gausą, parengti ataskaitą.
Šiam darbui atlikti numatyti beveik dveji metai.
Savivaldybės aplinkos monitoringo 2022-2026 metų programoje įvardijama, jog 2019-ųjų duomenimis, Klaipėdos teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose pastebėtos 18 žuvų rūšys, 53 paukščių rūšys, 18 šikšnosparnių rūšys bei trys varliagyvių rūšys.
Kai kurios iš šių gyvūnų rūšių yra saugomos.
Paskutinio tyrimo metu stebint paukčius Klaipėdoje dažniausiai buvo fiksuojami kovai.
Įdomu tai, kad beveik 40 proc. visų stebėtų paukščių Klaipėdoje buvo kovai, pagal gausą toliau sekė varnėnai, juodieji čiurliai, keršuliai, smilginiai strazdai, laukiai, paprastieji kikiliai, uoliniai karveliai, naminiai žvirbliai ir rudagalviai kirai, o likusios 42 rūšys sudarė tik kiek daugiau nei 10 proc. visų sparnuočių.
Šikšnosparniai dažniausiai fiksuoti Skulptūrų, Malūno ir Draugystės parkuose, didžiausia paukščių rūšinė įvairovė nustatyta Malūno parke, o žuvų - aplink Jono kalnelį ir Vilhelmo kanale. Mažiausiai jų pastebėta Mumlaukio ežere.
Pagal programą, be gyvosios gamtos Klaipėdoje, taip pat vertinama dirvožemio, paviršinio vandens, želdynų ir želdinių būklė, oro tarša ir triukšmas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą