Valstybės institucijos translyčių asmenų nemato

Paaiškėjo, kad strategijos ir iniciatyvos reaguoti į LGBTQ+ bendruomenės poreikius stokoja ir kitos ministerijos.

„Pradėti naudoti TLK-11 būtų galima ne anksčiau kaip 2031 metais“, – tokį terminą, pristatydama ministerijos planus dėl naujos ligų klasifikacijos diegimo, įvardijo Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop. 

Tai reiškia, kad Lietuva dar mažiausiai penkerius metus vadovausis pasenusia klasifikacija TLK-10, kurioje translytiškumas traktuojamas kaip psichikos sutrikimas.

Nors Pasaulio sveikatos organizacija naują versiją TLK-11 patvirtino dar 2019 metais (joje translytiškumas nebėra priskiriamas psichikos ligoms), Lietuvoje procesai stringa. 

Ministerijos atstovė aiškino, kad reikia ne tik išversti dokumentą, bet ir modernizuoti IT sistemas, perrašyti visas sąsajas su e.sveikatos sistema. Pagrindinė kliūtis – finansavimas, kurio šiems darbams nenumatyta.

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narei Jurgitai Sejonienei pasiteiravus, ar LGBTQ+ asmenys Lietuvoje sulaukia reikiamų paslaugų, sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė pripažino: „Iš tikrųjų dabar monitoringas nėra atliekamas.

Kad būtų galima atlikti tyrimus, vėlgi reikalingos papildomos lėšos.“

Paaiškėjo, kad ministerija nežino, kiek translyčių asmenų kreipiasi pagalbos, kokie jų poreikiai ar su kokiomis kliūtimis susiduria.

Vienintelis planuojamas ministerijos žingsnis – įvesti papildomą žymėjimą visuomenės sveikatos biuruose, ar besikreipiantis asmuo patyrė diskriminaciją.

Neprisiima atsakomybės

Teisingumo ministerijos Teisės politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė posėdžio dalyviams atskleidė ne ką optimistiškesnę realybę.

Nors ministerija pripažįsta poreikį užtikrinti translyčių asmenų teisių apsaugą pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, konkrečių veiksmų planas lieka miglotas.

„Tai yra viso parlamento įsipareigojimas priimti sprendimus tokiu klausimu. Čia turbūt yra problema ir tai turbūt nėra vieno politiko ar vienos politinės komandos problema“, – situaciją apibūdino J.Šilkūnienė, prisimindama nesėkmingus bandymus keisti Civilinį kodeksą 2017-2018 metais.

Bejėgystę atspindėjo ir ministerijos pozicija dėl konversinės terapijos – praktikos, kuria bandoma „gydyti“ homoseksualumą ar translytiškumą – draudimo, teigiant, kad „tai daugiau sveikatos paslaugų klausimas“.

Sveikatos apsaugos ministerija atsakė, kad draudimui reikalingi teisės aktų pakeitimai, kuriuos turėtų inicijuoti Teisingumo ministerija. 

„Norint, kad konversinė terapija būtų apskritai uždrausta už sveikatos sistemos ribų, reikalingas atitinkamų teisės aktų pakeitimas – Civilinio kodekso arba kito įstatymo“, – pastebėjo E.Bishop.

Švietimas tyli

LGBTQ+ bendruomenę šokiravo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų pozicija. Šie prie diskusijos prisijungė nuotoliniu būdu, bet joje nedalyvavo ir pozicijos neišsakė. 

Posėdžio pabaigoje prabilusi ministerijos atstovė Kristina Valentienė atsiprašė: „Galvojome, jog esame kviečiami tik kaip stebėtojai“.

Komisijų narių spaudžiama, K.Valentienė pripažino, kad ministerija nevykdo jokių tikslinių programų, orientuotų į LGBTQ+ bendruomenę. 

Jos teigimu, švietimo sistemoje veikia tik bendros prevencinės programos, ugdančios socialines emocines kompetencijas, tačiau jose homofobijos, bifobijos ar transfobijos temos atskirai neišskiriamos.

Į tai sureagavo nevyriausybininkai. „Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų nedalyvavimas šiandien yra indikuojantis bendrą požiūrį ir prioriteto nebuvimą šioje ministerijoje LGBT teisių klausimais“, – nusivylimo neslėpė Lietuvos gėjų lygos atstovė Eglė Kuktoraitė.

Ji priminė, kad nevyriausybinės organizacijos reguliariai atlieka tyrimus, rodančius, jog situacija Lietuvos mokyklose ne gerėja, o blogėja. 

„Moksleiviai sako, kad ši tema būtinai turėtų būti aptarta, kad būtų sprendžiamas patyčių klausimas. Tėvai priešinasi bet kokiam šių temų aptarimui mokykloje. 

Mokytojai ir mokyklos administracija yra tarsi tarp dviejų ugnių. Na, ir visiškai nėra jokios lyderystės iš švietimo ministerijos“, – apgailestavo E.Kuktoraitė.

Įvairovės edukacijos namų atstovė Lina Januškevičiūtė priminė apie ankstesnės vyriausybės pažadą išversti UNESCO gaires, skirtas LGBTQ+ temų aptarimui mokyklose. Švietimo ministerijos atstovė sureaguoti negalėjo, bet pažadėjo „pasitikslinti“.

„Duomenų, kaip jaučiasi vaikai, kaip jaučiasi paaugliai mokyklose, tikrai yra. Mes tikrai situaciją jau galime įvertinti ir suprasti jos rimtumą“, – pabrėžė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Vilma Gabrialavičiūtė.

Ji kritikavo ministeriją už tai, kad gyvenimo įgūdžių programa, kurią ministerija pristato kaip sprendimą patyčių problemai, iš tiesų beveik neliečia LGBTQ+ temų – seksualinė orientacija paminėta vos kartą visame turinyje, ir tai tik penktų-šeštų klasių programoje.

„Matome, kad ministerijos veikloje stokojama išsamios homofobijos, bifobijos, transfobijos reiškinių analizės ir kryptingų priemonių šių reiškinių pasireiškimui švietimo sistemoje mažinti“, – konstatavo edukologė.

Trūksta lyderystės

Daug metų vaikų psichologe dirbusi Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė atkreipė dėmesį, kad nėra jokios sisteminės pagalbos translyčiams asmenims ir įspėjo, kad itin pavojingoje situacijoje atsiduria nepilnamečiai: „Lyties ar seksualumo įvairovės vaikai – jie nepilnamečiai, bet jie turi teisę gauti visapusiškas paslaugas.

Paaiškinimas, kad paslaugos teikiamos tik pilnamečiams, yra nesąžiningas. Šie vaikai gali tiesiog nesulaukti pilnametystės.“

„Klausausi, klausausi ir atrodo, kad visoms ministerijoms ir institucijoms šis klausimas yra ne pirmaeilis. Suprantu, kad tokių žmonių yra ne per daugiausiai.

Bet akivaizdžiai matyti, kad politinės lyderystės trūksta“, – situaciją besibaigiant posėdžiui apibendrino J.Sejonienė.

Ką nusprendė Seimo komisijos

Sveikatos apsaugos ministerijai – atlikti socialinį kokybinį ir kiekybinį tyrimą apie LGBTQ+ asmenų patiriamus iššūkius sveikatos priežiūros sistemoje.

Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijoms – bendradarbiaujant su translyčių bendruomene, išanalizuoti galimybes praplėsti translyčiams asmenims reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – inicijuoti tarpinstitucinius pasitarimus dėl efektyvių informacinės sklaidos priemonių mokykloms diskriminavimo ir patyčių prevencijos klausimais; parengti konkrečias priemones homofobijos, bifobijos ir transfobijos prevencijai švietimo sistemoje.

Terminas – institucijos privalo iki 2026 m. gruodžio 31 d. pateikti rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.
Komisijos įsipareigojo tęsti šių klausimų priežiūrą.