Žemėje yra augalas, kuris įprastą vandenį paverčia „nežemiška medžiaga“, – teigia mokslininkai

Leidinys remiasi nauju tyrimu, paskelbtu žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences. Eksperimento metu komanda, vadovaujama Zakario Šarpo iš Naujosios Meksikos universiteto (JAV), nustatė, kad vandeniui garuojant iš asiūklio stiebo, lengvesnieji deguonies izotopai į orą pasišalina greičiau, o sunkesnieji kaupiasi augalo viduje. Dėl šios priežasties augalo viršūnėje sunkaus deguonies koncentracija pasiekia vertes, kurios anksčiau natūraliomis sąlygomis Žemėje nebuvo fiksuotos.

Šis procesas prasideda dar prieš vandeniui patenkant į lapus – tiesiog pačiame stiebe. Kiekvienas paskesnis augalo segmentas gauna jau „praturtintą“ vandenį ir dėl garavimo papildomai netenka dalies drėgmės. Sausas oras ir aukšta temperatūra tik sustiprina šį efektą, o tai padeda paaiškinti neįprastus dykumų regionų augalų izotopinius rodiklius.

Tyrimo autoriai pripažino, kad gauti rezultatai stulbina, nes jie gerokai peržengia iki šiol žinomo diapazono ribas.

„Jei rasčiau tokį pavyzdį, sakyčiau, kad jis iš meteorito“, – interviu metu teigė Zakaris Šarpas. Anot jo, gauti rezultatai faktiškai 5 kartus išplėtė žinomas Žemės deguonies izotopinės sudėties ribas.

Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į fitolitus – mikroskopines silicio darinius, kurie formuojasi augalų viduje ir gali išlikti milijonus metų. Paaiškėjo, kad jų izotopinis „atspaudas“ nesutampa su vandeniu, judančiu stiebu. Tai reiškia, kad iškastiniai fitolitai gali klaidinti atkuriant senovės klimatą, jei nebus atsižvelgiama į papildomą kontekstą.

„Dabar galime pradėti rekonstruoti drėgmę ir klimato sąlygas nuo tų laikų, kai Žemėje klaidžiojo dinozaurai“, – sakė Šarpas. Tačiau mokslininkai įspėja: neįvertinus sudėtingų vidinių procesų augaluose, tokios rekonstrukcijos gali būti netikslios.