Bulvaras. Teisinio „skundo“ virtuozas: kaip tarptautinis specialistas vietinę Konstituciją Briuselio dvasia gaivino
(1)⚠️ Neturintiems humoro jausmo skaityti „Bulvaro“ žinutes nerekomenduojama.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje skambantys svarstymai apie D. Žalimo pomėgį pasiguosti Europos institucijoms dėl gimtosios Lietuvos „nuodėmių“ primena klasikinį bulvarinį siužetą, vertą solidaus politinio satyros leidinio.
Kaipgi nutiko, kad žmogus, turėjęs būti pagrindiniu Lietuvos pamatų saugotoju, staiga nusprendė, kad tie pamatai geriau matosi iš Briuselio bokštų?
Kai referendumas tampa „nepatogumu“
Vienas iš didžiausių paradoksų – teisininko santykis su piliečių valia.
Kol paprasti mirtingieji šventai tiki, kad referendumas yra aukščiausia demokratijos išraiška, teisinio „buldozerio“ meistrai čia įžvelgia tik nereikalingą triukšmą.
Kritikai pastebi, kad D. Žalimas, ginkluotas radikalaus liberalizmo etiketėmis, į Briuselį skrieja ne šiaip sau – o su misija „apsaugoti“ valstybę nuo jos pačių piliečių.
Juk kam tie referendumai, kai yra teisinė doktrina, kurią galima sukonstruoti greičiau, nei spėsite pasakyti „Konstitucija“?
„Dvasios“ vietoj raidžių
Reikia pripažinti, kad D. Žalimas į teisinę sistemą įnešė savotiško misticizmo. Kam skaityti sausą įstatymo straipsnį, jei galima interpretuoti jo „dvasią“?
Kritikai šmaikštauja, kad KT pirmininkavimo laikais teismas tapo savotišku spiritizmo seanso kambariu, kur kuriamos normos, kurių Konstitucijoje tiesiog nėra. Tai – aukštoji magija: paimi tarptautinės teisės vadovėlį ir paverti jį vietiniu įstatymu, kol piliečiai nustebę trina akis.
Tarptautinis specialistas vietinėje virtuvėje
Įdomiausia šios istorijos dalis – specializacija. Nors D. Žalimas yra tarptautinės teisės žinovas, jis ryžtingai ėmėsi tvarkyti konstitucinį daržą.
Tai primena situaciją, kai laivo kapitonas bando sureguliuoti orkestrą: mostai platūs, autoritetas neginčijamas, bet muzika skamba šiek tiek... briuseliškai.
Panašu, kad teisinė akrobatika tarp Vilniaus ir Briuselio tęsiasi. O mums lieka tik stebėti, kaip „skundas“ virsta menu, o Konstitucija – lanksčiu plastilinu kūrybingose teisininko rankose.
Šaltinis: "Bulvaro" politinės analitikos skyrius
Rašyti komentarą