Garsios lietuvės užsipulta Monika Ra gavo policijos išvadas: sakyti, kad esu šokiruota – per maža

Ši istorija prasidėjo maždaug prieš savaitę. Dubajaus policija sulaukė klaidingo pranešimo esą čia lietuvė užsiima nelegaliais darbais.

Parą praleidus komisariate, surinkus visus reikiamus įrodymus, Monika jau kitą dieną pasidalijo Dubajaus policijos dokumentu, patvirtinančiu, kad jai pareikšti kaltinimai buvo nepagrįsti. Paaiškėjo, kad institucijas pasiekė klaidinga informacija.

Vis dėlto vien oficialaus dokumento, įrodančio jos nekaltumą, neužteko. Netrukus socialiniuose tinkluose pasirodė įžeidžiančios žinutės, kurias skleidė ne eiliniai sekėjai, o Lietuvoje žinoma psichoterapeutė.

Viešojoje erdvėje pradėtos platinti įvairios žinutės, kaltinimai ir sunkiai suvokiami teiginiai, dar labiau įkaitinę situaciją. Tai paskatino Moniką atviriau apie tai prabilti.

Sprendimas nemaloniai nustebino

Penktadienį savo instagramo paskyroje Monika Ra prabilo apie ją nemaloniai nustebinusį Lietuvos teisėsaugos sprendimą. Šiuo įrašu ji sutiko pasidalinti ir su „Delfi“.

„Istorija prasidėjo prieš savaitę, kai prieš mane buvo įvykdyta ataka. Pabrėžiu – ataka, ne konfliktas. Nes vieną rytą atsikėliau ir pamačiau, kad visiškai man nepažįstamas žmogus viešai mane šmeižia: kelia mano nuotraukas, rašo žeminančius, įžeidžiančius dalykus, skleidžia apie mane melą, nors aš jo net nepažįstu. Net nesu sutikusi to žmogaus gyvenime – tik gal mačiusi nuotraukose.

Pamačiusi tai, vietoje to, kad viešai atsakinėčiau tuo pačiu, aš kreipiausi į ją asmeniškai. Parašiau, bandžiau išsiaiškinti, kodėl prieš mane vykdoma tokia ataka. 

Tačiau buvau ignoruota – man buvo atsakyta, kad tai neįdomu, o vėliau buvau užblokuota. 

Po paros visi įrašai buvo ištrinti, taip pat ir mūsų susirašinėjimas. Vis dėlto įrodymus turiu, nes buvau juos išsisaugojusi.

Negavau jokio atsiprašymo – nei viešo, nei asmeninio. Todėl kreipiausi į teisėsaugą, nes tai žeidžia mano garbę ir orumą – tai yra melas ir šmeižtas. Šiandien gavau atsakymą: tyrimas nutrauktas.

Tyrimo metu man buvo siūloma atvykti į apklausą, tačiau tuo metu nebuvau Lietuvoje, todėl prašiau ją perkelti į nuotolinę formą arba atidėti, kol grįšiu. Man buvo atsakyta, kad to nereikia – esą mano pareiškimas pakankamai aiškus.

Tačiau vėliau perskaičiusi sprendimą pamačiau, kad tyrimas nutrauktas, o kita pusė pateikė melagingus parodymus.

Ji teigia, kad kažką išgirdo ir dėl to, būdama susinervinusi, parašė apie mane savo įsivaizduojamą tiesą. Taip pat teigia, kad bandė su manimi susisiekti, bet aš atsisakiau bendrauti ir ją užblokavau – tai yra netiesa. Iš tikrųjų aš pirmoji kreipiausi į ją, bandžiau išsiaiškinti situaciją, o ji mane įžeidinėjo ir užblokavo.

Labiausiai nustebino išvada, kad tarp mūsų kilo „asmeninio pobūdžio konfliktas“. Koks konfliktas, jei mes net nepažįstamos ir neturėjome jokio santykio?

Sprendime teigiama, kad jos pasisakymai buvo impulsyvūs, paremti emocijomis, nepatikrinus informacijos. Nors pripažįstama, kad tai buvo žeminantys ir galimai tikrovės neatitinkantys teiginiai, vis tiek daroma išvada, kad tai tik subjektyvi nuomonė, o ne tyčinis šmeižtas.

Man kyla klausimas – ar melagingi teiginiai apie tai, kad aš miegojau su nepažįstamu vyru, yra „subjektyvi nuomonė“?

Galutinė žinutė tokia: jei nori teisybės – samdyk advokatą ir eik į teismą.

Tai reiškia, kad valstybė, kurioje mes mokame mokesčius ir auginame vaikus, neapsaugo nuo tokių situacijų nuo pat pradžių. Ir būtent dėl to vėliau matome rimtesnius nusikaltimus – nes agresija, šmeižtas ir žeminimas yra toleruojami.

Aš nenoriu tokioje visuomenėje gyventi. Noriu, kad mano vaikai augtų saugioje aplinkoje, kur juos gina įstatymas“, – instagrame kalbėjo Monika.

Na, o šalia vaizdo įrašo ji dar paliko platesnį paaiškinimą.

„Mes mokame mokesčius tam, kad gyventume saugioje, tvarkingoje valstybėje — valstybėje, kuri gina žmogaus orumą ir užtikrina aiškias teisines ribas.

Tačiau pastaroji patirtis atskleidžia atotrūkį tarp šio lūkesčio ir esamos praktikos. Vieši ir privatūs įžeidimai bei šmeižtas, įskaitant rimtus kaltinimus, kurie kenkia reputacijai ir asmens saugumui, gali būti paliekami be pasekmių, jei jie pateikiami kaip „emocinė išraiška“.

Šiuo metu formuojasi pavojinga praktika, kai šmeižtas ir įžeidinėjimas yra pateikiami kaip nuomonė.

Tačiau nuomonė nėra teisė skleisti melagingus faktus ar žeminti žmogų.

Be aiškios ribos tarp nuomonės ir fakto, atsakomybė tampa neapibrėžta, o žala — neišvengiama.

Teisinė sistema, kuri nereaguoja į aiškius orumo pažeidimus, sukuria nepageidaujamas pasekmes:

• mažina ribą viešai agresijai ir reputaciniams išpuoliams
• silpnina pasitikėjimą institucijomis, skirtomis ginti piliečius
• signalizuoja nenuoseklų teisės viršenybės taikymą

Nevaldomas elgesys eskaluojasi.

Mažesnė atsakomybė lemia didesnę agresiją, kuri savo ruožtu sukelia rimtesnes socialines ir teisines pasekmes.

Egzistuoja galimybė sustiprinti Lietuvos teisinę ir vykdymo sistemą, įvedant aiškesnius, realiai taikomus standartus dėl:

• įžeidimų ir viešo žeminimo
• šmeižto ir melagingų viešų kaltinimų
• žodinių ir rašytinių grasinimų
• žmogaus orumo pažeidimų tiek internete, tiek už jo ribų
• aiškiai nustatyti, kad emocinė būsena neatleidžia nuo atsakomybės
• užtikrinti nuoseklų teisės taikymą nepriklausomai nuo konteksto
• suteikti piliečiams aiškią ir prognozuojamą teisinę apsaugą

Atsakomybės stiprinimas šioje srityje:

• atkurtų tvarką ir pagarbą viešojoje erdvėje
• sustiprintų piliečių pasitikėjimą teisėsauga ir institucijomis
• užtikrintų nuoseklų teisinių standartų taikymą

Tai nėra siekis didinti bausmes dėl pačių bausmių.

Tai yra paskatų koregavimas — užtikrinant, kad žalingas elgesys turėtų proporcingas pasekmes, o pagarba kitiems nebūtų pasirinkimo klausimas.

Valstybė, kuri gina orumą, yra valstybė, kurioje žmonės renkasi gyventi — o ne iš jos išvykti.

Piliečiai emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių.

Jie išvyksta ir tada, kai nesijaučia apsaugoti, saugūs ar išgirsti“, – instagrame rašė Monika Ra.