Trys prieštaringiausi ženklai, kuriuose sugyvena angelas ir demonas
Skorpionas (spalio 23 d. – lapkričio 21 d.)
Skorpionas – tai emocijų alchemikas, gebantis paversti meilę apsėstumu, o atsidavimą – keršto troškimu. Jo „angeliška“ pusė pasireiškia pasirengimu atiduoti visą save artimiesiems, iškęsti bet kokius išbandymus ir parodyti neįtikėtiną dvasios stiprybę. Toks Skorpionas yra ištikimas sąjungininkas, kurio parama nepažįsta ribų.
Tačiau vos tik pažeidžiamas jo pasitikėjimas, į paviršių iškyla „velnias“. Šaltumas, įniršis ir tikslingi smūgiai į pačias pažeidžiamiausias vietas – tai jo vizitinė kortelė. Skorpiono kerštas visada yra apgalvotas, o jo pagrindu slypi iškreiptas, bet vis dėlto teisingumo jausmas. Paradoksalu, kad net tamsiąja savo sielos puse jis lieka ištikimas savo principams, nors ir iškreipta forma.
Dvyniai (gegužės 22 d. – birželio 21 d.)
Dvyniai gyvena daugialypės realybės pasaulyje, kur jų prieštaringumas pasireiškia nuolat keičiant kaukes. Jų „angelas“ – tai sąmojingas, žavus pašnekovas, įkvepiantis ir dosniai dalijantis savo šviesa. Su jais aplinkiniai jaučia skrydį ir begalines galimybes.
Tačiau jų „demonas“ – tai tas pats lengvabūdiškumas, paverstas tamsiąja puse. Nepastovumas virsta išdavyste, smalsumas – kišimusi į svetimas paslaptis, o intelektas – manipuliacijų įrankiu. Dvyniai gali sakyti įtikinamas kalbas, netikėdami nė vienu žodžiu, ir duoti pažadus, kuriuos iš karto pamiršta. Pagrindinė Dvynių mįslė yra ta, kad jų nuoširdumas dažnai pasirodo esąs pačia meistriškiausia kauke.
Šaulys (lapkričio 22 d. – gruodžio 21 d.)
Šaulys – amžinas keliauninkas, blaškantis tarp kilnių idealų ir žiaurios gyvenimo tiesos. Jo „angeliškas“ pradžia – tai nepalaužiamas optimizmas, tikėjimas geriausiu ir noras dalytis žiniomis bei laisve. Toks Šaulys įkvepia, moko atleisti ir be baimės žvelgti į ateitį, tampa tikru dvasiniu vadovu.
Bet kai idealai susiduria su realybe, pažadinamas „demonas“: ciniškas ir negailestingas tiesos mylėtojas.
Jis gali atvirai atskleisti svetimus trūkumus, prisidengdamas sąžiningumu, ir sunaikinti tikėjimą daugeliu šventų dalykų. Jo kandžios pastabos ypač skaudžiai žeidžia, nes jose yra karti tiesa. Šaulio prieštaravimas – tai tuo pačiu metu troškimas tikėti ir nesugebėjimas užmerkti akių prieš pasaulio netobulumą.
Šaltinis: rsute
Rašyti komentarą