2023-ieji Klaipėdos uostui sėkmingesni nei prognozuota

2023-iuosius prognozavęs baigti su 31,3 mln. tonų rezultatu dėl netekto beveik viso tranzitinio krovinio kiekio, geopolitinės situacijos ir kitų aplinkybių, Klaipėdos uostas metus baigė su pusantro mijono tonų didesniu nei planuota krovinių kiekiu – 32,7 mln. tonų. Pastaraisiais metais netektus krovinius iš dalies kompensavo augusi medienos, žemės ūkio produktų, statybinių medžiagų, SGD krovinių krova.

„Praėjusius metus, žvelgiant į geopolitinę ir ekonominę situaciją, vertinčiau gerai. Nors krova krito, suformuota vizija, turime aiškią strateginę kryptį, kad Klaipėdos uostas yra inovatyvus, našus uostinių paslaugų, jūrinės pramonės ir žaliosios energetikos centras. Klaipėdos uostas pastaraisiais metais patyrė didžiausią smūgį, tačiau investicijų tempas nestoja, krova kai kuriose krovinių grupėse auga“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Sumažėjusią krovą, palyginus ją su 2022 m., iš esmės lemia dėl sankcijų 2022 m. vasarį sustabdyta baltarusiškų trąšų krova. Dėl žymaus eksportui skirto trąšų krovinio praradimo, importo ir eksporto krovinių srautas uoste beveik susilygino ir sudaro: 60 proc. eksportas ir 40 proc. importas.

Metų pabaigoje pakartotas ir net pagerintas rekordas – ir vėl perkopta 1 milijono TEU (standartizuotų konteinerių) krovos kartelė. 1 milijonas 50 tūkstančių 804 TEU (standartizuoti konteineriai) – toks krovinių konteineriuose krovos rezultatas Klaipėdos uoste užfiksuotas 2023 m. 2022 metus Klaipėdos uostas baigė fiksavęs 1 milijono 47 tūkstančių 941 TEU (standartizuotų konteinerių) krovos rezultatą. Skaičiuojant krovinius konteineriuose tonomis, fiksuojamas 12 proc. arba 1,3 mln. tonų mažėjimas. Geopolitinė situacija, sankcijos, mažėjantys vietos verslininkų eksportavimo mastai, taip pat pamažu besitraukiantis vartojimas – visa tai atsispindi konteinerių segmento krovos apimtyje.

Konteinerių krovos Klaipėdos uoste pasiskirstymas

Keltais gabenamų transporto priemonių (ro-ro) 2023 m. mažėjo 0,3 mln. tonų (–6 proc.), naftos produktų –  –0,4 mln. tonų (–8 proc.), metalo laužo – –0,2 mln. tonų (–13 proc.), geležies ir plieno gaminių, metalo konstrukcijų krova menko –0,09 mln. tonų (–26 proc.), augalinių riebalų ir aliejų – –0,1 mln. tonų (–31 proc.).

Daugiausia šiemet augo grūdų krova. Jų krauta beveik 1 mln. tonų arba 30 proc. daugiau nei 2022 metais. Suskystintųjų gamtinių dujų krova buvo didesnė 0,2 mln. tonų (8 proc.). Taip pat daugiau krauta ir statybinių medžiagų, medienos, šaldytos produkcijos.

5 proc. augo bendras keleivių skaičius keltuose ir kruiziniuose laivuose – jų 2023 m. plaukė 355 tūkstančiai.

2023 m. geri buvo laivų remonto ir statybos sektoriui. AB Vakarų laivų gamykloje suremontuoti 77 laivai, iš jų 11 atlikta modernizacijos projektų, o įmonėje UAB Klaipėdos laivų remontas suremontuoti 25 laivai.

Visa tai lėmė, kad bendras Klaipėdos uosto krovos praradimas ne toks ženklus, kaip buvo prognozuota metų pradžioje. 2023-aisiais Klaipėdos uoste krauta 9 proc. arba 3,4 mln. tonų krovinių mažiau.

Krovos tendencijos Klaipėdos uoste pagal metus

Bendra rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų krova 2023 m. sumažėjo 3 proc. arba beveik 12 mln. tonų, palyginti su 2022 m. 

Klaipėdos uostas, žvelgiant į 2023 m. krovos statistiką ir palyginus ją su aplinkiniais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, išlieka įsitvirtinęs 4-oje vietoje.

Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų pasiskirstymas pagal tenkančią rinkos dalį 2023 m.

Talino uosto krova 2023 m. sumažėjo 5,2 mln. tonų arba 29 proc., daugiausia tam įtakos turėjo skystų krovinių krovinių praradimai (67 proc. arba 3,5 mln. tonų mažiau). Konteinerių krova mažėjo 17 proc. (46 tūkst. TEU mažiau).

Rygos uoste, kurio bendrą krovos rezultatą 2022 m. gelbėjo auganti anglies krova, 2023 m. krovos rezultatai persivertė į priešingą pusę. Čia fiksuotas 4,7 mln. tonų arba 20 proc. krovos sumažėjimas, kurį lėmė 3,8 mln. tonų arba 73 proc. anglies krovinio praradimas. Krito medienos, naftos produktų, rūdų krova.

Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) uostuose krova 2023 m. sumažėjo 17,2 mln. tonų. Nepaisant sankcijų, bendra Rusijos uostų Baltijos jūroje krova 2023 m. paaugo 5,2 mln. tonų.

Didžiausiame Rusijos uoste Ust Lugoje ženkliai krito naftos produktų krova (16,5 mln. t. arba –49 proc. konteineriuose krova (–17,7 tūkst. TEU arba 98 proc. mačiau). Didėjo anglių (3,7 mln. tonų daugiau) ir trąšų krova (1,9 mln. tonų daugiau).

Sankt Peterburgo uosto, kuris praėjusiais metais nukentėjo dėl perpus kritusios konteinerių krovos, bendros krovos rezultatai šiemet gerėja (28 proc. arba 10,9 mln. tonų daugiau) dėl labai ženkliai išaugusios trąšų krovos. Jų krauta net 180 proc. arba 10,1 mln. tonų daugiau.

Geresnius krovos rezultatus fiksuoja ir Lenkijos uostai: Gdanske perkrauta 81 mln. t. krovinių, t. y. 19 proc. arba 12,8 mln. t daugiau. Taip pat krovą šiek tiek gerino ir Gdynės uostas – 2023 m. perkrautas 29,4 mln. t krovinių kiekis, t. y. 4 proc. arba 1,2 mln. t daugiau nei 2022 m.

Viename didžiausių pasaulio jūrų uostų Antverpeno-Briugės uoste krovos rezultatai atspindi sankcijų foną ir ekonomikos sveikatą. 2023 m. Roterdamo uosto apyvarta buvo 5,5 proc. mažesnė – 271 mln. tonų, palyginti su 2022 m. duomenimis. Krovos apimties sumažėjimas yra riboto pasaulio ekonomikos augimo ir geopolitinės įtampos, dėl kurios mažėja pasaulio prekybos apimtys ir pramonės gamyba, pasekmė. Svarbiausio krovinių segmento – konteinerių – krova (TEU) mažėjo kiek daugiau nei 7 proc. arba 12,5 mln. tonų.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder