Abiejuose terminaluose tikimasi krauti daugiau konteinerių
Iš esmės pasikeitus situacijai Lietuvos uoste, jau kelerius metus pagal krovos apimtis kompanija Nr. 1 uoste yra Klaipėdos konteinerių terminalas, turintis du terminalas ir apie 280 darbuotojų. „Klaipėdos Smeltė“, turinti 294 darbuotojus, tapo konteinerių terminalu ir jokia kita papildoma veikla neužsiima.
Į klausimus atsako Vaidotas Šileika
Prognozuojama, kad 2025-ieji bus auksiniai metai Lietuvos ekonomikai. Kaip manote, kokie šie metai bus jūsų įmonei?
Jeigu Lietuvos ekonomika iš tiesų sparčiai augs, tai teigiamai atsilieps ir mūsų įmonės veiklai. Šiuo metu tranzitas sudaro tik apie 5 proc. viso Klaipėdos uosto krovinių kiekio, todėl uosto krovos kompanijų rezultatai daugiausia priklauso nuo vietinių krovinių srautų.
Lietuvos ekonomikos augimas skatins didesnį krovinių judėjimą, logistikos paslaugų paklausą ir investicijas į efektyvesnius sprendimus. Tai leis mums ne tik išlaikyti stabilų krovinių srautų augimą, bet ir plėsti veiklą, didinti krovinių apimtis bei pasiūlyti klientams dar daugiau pridėtinės vertės paslaugų. Tikimės, kad 2025-ieji bus palankūs tiek visam uostui, tiek mūsų įmonei.
Ar šiemet planuojate kokias nors investicijas į įmonės suprastruktūrą?
Šiais metais esame suplanavę investuoti daugiau kaip 6 milijonus eurų tiek generalinių ir ro-ro krovinių terminale, tiek konteinerių terminale.
Dėl išaugusių keltų krovinių srautų yra numatyta įsigyti papildomos keltų krovos įrangos, taip pat planuojame pirkti uosto vilkikų bei naujų krautuvų. Šios investicijos numatytos siekiant išlaikyti terminalo konkurencingumą, užtikrinti greitą krovos darbų procesą bei išlaikyti lyderystę segmente.
Ar kas nors keisis šiemet įmonės veikloje?
Šiemet įmonės veikloje esminių pokyčių neplanuojame, toliau stiprinsime savo pozicijas rinkoje. Mūsų veikla apima įvairias krovinių rūšis, nė vienos jų neketiname atsisakyti. Priešingai, matome galimybių plėsti paslaugų spektrą ir suteikti klientams dar daugiau pridėtinės vertės.
Sieksime optimizuoti logistikos procesus, gerinti paslaugų kokybę ir diegti naujus sprendimus, kurie padėtų efektyviau valdyti krovinių srautus.
Kaip jūs kuriate pridėtinę vertę?
Pridėtinę vertę kuriame suteikdami klientams kompleksines ir lanksčias krovos paslaugas, pritaikytas jų išskirtiniams poreikiams. Fasuojame birius krovinius į didmaišius ir maišus, taip užtikrindami patogesnį jų transportavimą ir sandėliavimą. Be to, rūpinamės krovinių pakrovimu į konteinerius ar kitas transporto priemones taip optimizuodami gabenimo procesus ir sumažindami logistikos sąnaudas.
Be to, teikiame papildomas paslaugas, kurių pageidauja mūsų klientai - tai gali būti krovinių rūšiavimas, svėrimas, ženklinimas ir kt. Mūsų tikslas - ne tik užtikrinti sklandų krovinių judėjimą, bet ir suteikti klientams maksimalų patogumą bei efektyvumą.
Ar šiemet skirsite dėmesio žaliajam kursui?
Pernai tapome viena pirmųjų Klaipėdos uosto įmonių, visiškai naudojančių atsinaujinančią energiją, o 5 metų sutartis su „Enefit Lietuva“ padėjo mūsų terminalams veikti tvariau ir mažinti CO₂ emisijas.
Per metus mūsų sprendimas sutaupė net 1 404 tonas CO₂ - tai prilygsta 432 keleivių skrydžiams aplink pasaulį arba 48 401 pasodintam medžiui. Todėl tęsime užsibrėžtą planą ir naudosime terminale 100 proc. vadinamąją žaliąją energiją. Mūsų didžioji krovos technika yra varoma elektra.
Turime saulės elektrines tiek generalinių krovinių terminale, tiek konteinerių terminale, todėl dalį energijos pasigaminame patys. Šiais metais planuojame papildomai statyti saulės modulius bei investuodami į naują krovos techniką sieksime vertinti jos daromą poveikį aplinkai ir rinksimės tvarias technologijas.
Per metus KKT sprendimas sutaupė net 1 404 t CO₂ - tai prilygsta 432 keleivių skrydžiams aplink pasaulį arba 48 401 pasodintam medžiui.
Koks pagrindinis jūsų siekis šiais metais abiejuose terminaluose?
Pernai mums labai nedaug trūko iki 7 milijonų tonų krovinių - perkrovėme 6,94 mln. tonų, t. y. 11 proc. daugiau nei per 2023 metus. Šiemet labai tikimės, kad pasieksime du istorinius skaičius: perkrausime daugiau nei 0,5 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), pernai perkrovėme 499 tūkst. TEU ir daugiau nei 7 mln. t krovinių.
Kuo reikšmingi jūsų kompanijai buvo 2024 metai?
KKT tapo krovos lyderiu Baltijos šalių uostuose.
2024-ieji pasižymėjo kaip ro-ro ir generalinių krovinių augimo metai: ro-ro krovos apimtys sudarė 1,1 mln. tonų, t. y. 49 proc. daugiau, palyginti su 2023 m. Tam, kad išaugo keltų krovos rodikliai, įtakos turėjo naujų kompanijos „TT-Line“ tiesioginių maršrutų į Karlshamną (Švedijoje) ir Travemiundę (Vokietijoje) atidarymas.
Generalinių krovinių perkrauta pernai 928 tūkst. t, t. y. 45 proc. daugiau nei 2023 m. Jų srautų augimą lėmė didesnė nei įprastai specializuotų krovinių, tokių kaip metalo gaminiai, trąšos ar vėjo jėgainių komplektai, krova. 2024 m. vėjo jėgainių krova, palyginti su 2023 m., augo net 58 proc. Pernai aptarnauti 1 154 krovininiai laivai.
Šeštus metus iš eilės patekome tarp 15 proc. stipriausių įmonių Lietuvoje.
Be to, 2024-aisiais minėjome savo veiklos 30-metį. Be visų kitų dalykų, padarėme 30 gerų darbų, pavyzdžiui, padovanojome miestui žiūronus, kuriuos pastatėme ant pietinio molo, padėjome mokykloms, vaikų ligoninei ir t. t. 2024-ieji mums tikrai buvo įspūdingi metai.
Ar pernai investavote į terminalų suprastruktūrą?
Iš tiesų 2024-ieji buvo gana įspūdingi ir mūsų investicijomis. Per praėjusius metus investavome apie 23 mln. eurų į veiklos procesus, infrastruktūros gerinimą bei naują krovos techniką.
Terminalą pasiekė moderni krovos technika: du STS kranai, du RTG kranai, tuščių konteinerių keltuvas ir kita smulki krovos technika. Įsigyta technika padeda mažinti aplinkos taršą.
Įdiegta automatinių vartų sistema, leidžianti visiškai automatizuoti patekimą į konteinerių terminalo teritoriją. Vairuotojai patenka suplanuotu laiku, visus atvykimo formalumus susitvarko per porą minučių neišlipdami iš vilkiko.
Kaip manote, kas gali daryti šiemet didžiausią neigiamą poveikį jūsų kompanijai?
Kyla įvairių minčių, susijusių su rinkimais Amerikoje, su geopolitine situacija. Norisi tikėti, kad tai nepadarys reikšmingos įtakos mūsų veiklai.
Kaip rinkimai Amerikoje galėtų daryti įtaką KKT?
Per tarptautinę prekybą. Jeigu būtų įvesti kokie nors muitai arba apribojimai prekėms iš Europos, tai galėtų paveikti baldų pramonę, kuri didžiąją savo produkcijos dalį eksportuoja konteineriuose. Jeigu tai darytų poveikį ir kitiems gamintojams, kurie eksportuoja savo produkciją į Ameriką, ir eksportas sumažėtų, tai turėtų įtakos ir uosto veiklai - sumažėtų konteinerių skaičius.
Ar pas jus vis dar keliauja konteineriai su naudotais automobiliais?
Naudotų automobilių srautas į Ukrainą keliauja. Jis gal šiek tiek mažėja, bet dar yra gana žymus.
Ko šiemet tikitės gero?
Kad pasitvirtins mūsų lūkesčiai ir mes įgyvendinsime savo planus, kad nebus didelių sukrėtimų, ir mūsų terminalai turės palankias veiklos sąlygas.
Į klausimus atsako Rimantas Juška
Kaip galvojate, kokie šie metai bus jūsų įmonei?
Taip paprastai niekas nieko neatneš ir neduos. Reikia įdėti pastangų, įvertinti esamą situaciją ir toliau prisitaikyti prie tam tikrų apribojimų, negatyvių veiksmų pasaulio arenose.
„Klaipėdos Smeltė“ tikisi, kad šitie metai bus geresni negu praėjusieji. Mūsų pagrindinė klientė ir kompanijos savininkė MSC pažadėjo šiemet 10 proc. daugiau krovinių, palyginti su praėjusiais metais.
Šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, krovinių padaugėjo 30 proc. Ar taip bus ir visus metus, pasakyti negalime. Bet kuriuo atveju toks startas mus tikrai labai nudžiugino ir nuteikė optimistiškai.
Šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, krovinių „Klaipėdos Smeltėje“ padaugėjo 30 proc.
Ar šiemet planuojamos investicijos į įmonės suprastruktūrą?
Planuojame įsigyti technikos - ir vežimėlių, ir uostinių vilkikų. Žadame plėsti saulės elektrinės pajėgumus. Rengiame žalinimo pakraipos projektus - norime elektrifikuoti RTG kranus, kurie dirba konteinerių sandėliavimo aikštelėse. Turime projektų, esame numatę jiems lėšų. Šiemet investicijos sudarys kelis milijonus eurų.
Ar kas nors keisis pačioje įmonės veikloje, gal planuojate krauti naujus krovinius?
Ne, „Klaipėdos Smeltė“ šiuo metu krauna tik konteinerius. Mes neužsiimame jokia kita papildoma veikla, išskyrus konteinerių krovą, jų sandėliavimą, krovinių į konteinerius ir iš konteinerių tvarkymą. Turėdami tam tikrų laisvų pajėgumų juos stengiamės išnaudoti darbui su Lietuvos krašto apsaugos ministerija, susijusiam su NATO junginių judėjimu per Klaipėdos uostą, jo technikos pakrovimu ir iškrovimu.
Koks šiemet jūsų įmonės pagrindinis siekis?
Būtų gerai perkrauti apie 650 tūkst. TEU.
Kuo reikšmingi jūsų įmonei buvo 2024-ieji?
Metai buvo geri. Jų pradžioje, kai tvirtinome biudžetą, manėme, kad krovinių gali būti šiek tiek mažiau negu 2023-iaisiais, bet jų perkrovėme 2 proc. daugiau nei tikėjomės. 2024-ieji buvo antri geriausi metai bendrovės istorijoje jai dirbant kaip konteinerių terminalui. Pernai perkrovėme 575 tūkst. TEU.
Ar pernai investavote į įmonės suprastruktūrą?
Pirkome du galingus tuščių konteinerių krautuvus. Pusę milijono eurų investavome vien tik į IT technologijas. Labai griežti reikalavimai informacinėms technologijoms dėl kibernetinio saugumo.
Mes jau dirbame prie ISO 27000 kibernetinės informacijos ir saugos sertifikato įdiegimo procedūros. Ko gero, jį turėsime šių metų viduryje.
Pernai antroje vasaros pusėje paleidome saulės elektrinės, kuri įrengta ant didžiųjų mūsų mechaninių dirbtuvių stogo, pirmą 250 kilovatų galios dalį. Ant stogo dar yra vietos, tęsime darbus.
Kas galėtų bendrovės veiklai padaryti didžiausią neigiamą įtaką?
Galbūt aštrėjanti geopolitinė situacija, jeigu nebus sprendžiami karo Ukrainoje klausimai. Matysime, kokie bus Amerikos veiksmai, kaip klostysis Europos Sąjungos ir Amerikos, ES ir Kinijos santykiai. Visi tie politiniai dalykai turi įtakos verslui.
Lietuvos verslo santykiai yra labai susiję su Vokietija, tai didžiausia mūsų rinkos dalis. Jeigu ten bus problemų, ir Lietuvoje verslas stos. Pradėtų trūkinėti transporto grandinės, mažėtų pervežimų skaičiai, daugėtų bankrotų transporto sektoriuje.
Ko šiemet tikitės gero?
Kad visi darbuotojai ir visi artimieji bus sveiki, kad metai atneš daugiau džiaugsmo tiek darbe, tiek namuose. Ekonomika nėra vien tik darbas ir atlyginimų mokėjimas. Reikia ieškoti naujų technologijų. O svarbiausia yra žmonės. Nedarbo Lietuvoje procentas yra gana didelis, o norinčiųjų dirbti nėra tiek daug, kad galėtume rinktis.
Vitos JUREVIČIENĖS, Egidijaus JANKAUSKO, KKT nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą