Inga Dailidienė: jūra Klaipėdos nenuplaus

Profesorė sako, kad potvynius Klaipėdoje lemia ne viena priežastis, tačiau pagrindinė - klimato kaita, prie kurios žmonija nespėja greitai prisitaikyti.

Ar šios vasaros liūtys turės kokios nors reikšmės vandens lygiui? Ar atliekami tokie tyrimai?

Atliekame tyrimus, nagrinėjame situaciją. Šitokios liūtys, ekstremalūs reiškiniai nėra būdingi mūsų kraštui. Ypač išskirtinė ši vasara: gana dažnos dienos, kai lyja lietus ir būna ne šiaip dulksna, o pliaupia liūtys, kurių metu per trumpą laikotarpį iškrinta labai daug kritulių. 

Planuojame analizuoti toliau, kokios miesto vietos gali būti daugiau užlietos dėl tokių liūčių, kaip tai yra susiję su klimato kaita. Ji taip pat veikia didesnius potvynius.

Ar fiksuojamas vandens lygio pakilimas?

Mūsų tyrimai rodo vandens lygio pakilimą Klaipėdos sąsiauryje. Nuo 1961 metų vanduo jame pakilo apie 25 centimetrus. Tai jau yra daug ir formuoja mažesnį nuolydį. Tai reiškia, kad upė gali ne taip intensyviai ištekėti į sąsiaurį, nes jo vanduo susidaro kaip natūralus, vaizdžiai tariant, stabdys, kadangi nėra didesnio nuolydžio.

Kartais būna kompleksinė situacija: lietus, potvynis, didesnis poplūdis iš jūros, ir turime rezultatą, kai yra semiami didesni plotai ir gyvenamos teritorijos, kur seniau nebuvo numatoma, kad gali taip patvinti. Toliau tokių reiškinių bus ir daugiau. Didžiausia kaltininkė vis dėlto yra klimato kaita. Mes nespėjame taip greitai prisitaikyti.

Kurios vietos Klaipėdoje pavojingiausios potvynių atžvilgiu?

Prie Danės upės. Tos vietos, kurios patenka į Danės upės slėnį, ypač tos, kurios nėra reguliuojamos krantinėmis, kur nėra padaryti tam tikri latakai, kad sustabdytų vandens plitimą per šlaitus. Potvyniai galimi Mažajame Kaimelyje, Botanikos sodo teritorijoje. 

Yra tokių vietų, kur ir dabar mes matome po didesnių liūčių ilgiau susilaikantį vandenį ir apsemiantį namus. Potvynis po liūčių galimas ir senamiestyje. Jam Danės upė tiek įtakos neturi, bet matome, kad vanduo tiesiog nespėja persiskirstyti, nutekėti ir susikaupia visose žemesnėse reljefo formose.

Ar jūra nenuplaus Klaipėdos?

Ne, nenuplaus. Aš visą laiką džiaugiuosi, kad mes gyvename ne kalnuotame reljefe, kad pas mus nėra šalia aukštesnių kalvų. Įsivaizduokite, jeigu būtų nuolydis, tai ir nuošliaužos dar formuotųsi, ir nuplovimai. Visa laimė, kad mūsų pamario kraštas yra lygumoje, be to, jį saugo apsauginės kopos. 

Nuplovimo bijoti nereikėtų. Bet jau reikia galvoti apie tam tikrų apsauginių pylimų statymą, reikėtų įvertinti, ar verta statyti namus tokiose vietose, kurios gali būti apsemtos, pravartu būtų iš karto įrengti apsaugines priemones. Anksčiau mes apie tai nepagalvodavome, o dabar būtina tai įvertinti.

Būna, mums paskambina gyventojai ir klausia, Savivaldybė kviečia rengdama projektus. Matau, kad visuomenė dabar yra susirūpinusi esama padėtimi.

Ar galima sakyti, kad mokslininkai dirba šioje srityje ir dalijasi tyrimų rezultatais su visuomene?

Iš tikrųjų taip. Esame dėkingi jums, kad jūs mus kalbinate.

Ar šiuo metu atliekami povandeninio šlaito jūroje matavimai?

Grupė Jūros tyrimų instituto mokslininkų atlieka įvairius matavimus, monitoringą. Mano tyrimai daugiau susiję su vandens lygiu, su meteorologinėmis sąlygomis, su potvyniais. Jie daugiau geofiziniai tyrimai, kurie siejasi su klimato kaita. 

Povandeninis šlaitas nuolatos stebimas, ypač kai atliekami paplūdimių pamaitinimai smėliu, planuojama statyti didesnius, mažesnius uostelius, keisti krantines.

© Šią vasarą Klaipėdos gatvės dėl smarkaus lietaus tvino ne kartą. Valdo PRYŠMANTO nuotr.

Mūsų mokslininkai labai reikalingi todėl, kad jie įvertina įvairius galimus nuplovimus, tokius reiškinius, kurie riboja laivybą, krovos darbus, pavyzdžiui, traukūną, susidarantį mūsų uoste. 

Atrodo, vėjo nėra, ramus oras, o keltai negali kelti keleivių, nes susidaro 20-40 centimetrų vandens svyravimas - staigiai pakyla ir nusileidžia, ir laivai negali normaliai prisišvartuoti prie krantinių, negalima vykdyti krovos darbų, laipinti keleivių. Tokie reiškiniai taip pat padažnėję.

Planuojame atlikti ne tik įprastinius, bet ir papildomus tyrimus, nes matome, kad keičiasi situacija ir atsirado poreikis. Galiu tik pasidžiaugti, kad skirtingų Lietuvos institucijų mokslininkai įvairiuose projektuose dirba kartu. Klaipėdos universitetas, Jūros tyrimų institutas išskirtiniai tuo, kad didžioji dalis jų tyrimų susijusi su jūros aplinka. 

Visa laimė, kad mūsų pamario kraštas yra lygumoje, be to, jį saugo apsauginės kopos.

Šių tyrimų atžvilgiu mes pirmaujame, nes čia gyvename. Esant bet kokiai situacijai galime iš karto atlikti tyrimus, matavimus. Šioje srityje dirba daug jaunų mokslininkų, su tuo yra susijusios doktorantūros temos. Jūros tyrimo institutas turi ir laivų, ir naujų prietaisų, įgyvendina nemažai projektų.

Atrodo, kad klimato kaita pridėjo darbo mūsų mokslininkams, tikriausiai vos spėjate suktis?

Tikrai taip, viskas intensyvėja, mes vos spėjame suktis. Dabar visi žinome ir suprantame, kad vyksta klimato kaita. Šiandien nebereikia klausti žmonių, ar jie tuo tiki, ar ne. Jie pradeda tai suprasti ir labai teisingai interpretuoti. 

Tačiau stebina tai, kad klimatas taip intensyviai kinta ir per tokį trumpą laikotarpį. Dabar net ir jauni žmonės prisimena visai kitokias žiemas.

Moksliniu požiūriu mus stebina tai, kad ta kaita įgauna pagreitį. Prieš dešimt dvidešimt metų mūsų namuose nebuvo prikabinta tiek daug ne tik šildymo, bet ir vėsinimo sistemų, mums tai nebuvo aktualu. Dabar mums jau aktualios ir karščio bangos. 

Per metus jų sulaukiame net kelių. Šitie metai galbūt mums duoda atokvėpį, tiesiog atsitiktinumas, kad taip susidėliojo atmosferos sistema, nes Anglijoje, Norvegijoje pastaruoju metu būna karščio bangos. Pas mus šiek tiek vėsesnė, lietinga zona. Pas mus jau ėmė plūsti turistai iš pietinių šalių norėdami atsigaivinti.